Vis dėlto, dėl per didelio greičio, alkoholio, neatsakingumo ar elementaraus išsiblaškymo 2021-siais šalies keliuose užgeso 147 gyvybės. Taip, tai yra net dvigubai mažiau nei prieš gerą dešimtmetį ar beveik 30 gyvybių mažiau nei 2020-siais, tačiau...
Lietuvos kelių policija tarnyba ragina šią dieną dar kartą kiekvienam visuomenės nariui, eismo dalyviui, susimąstyti apie žmogiškąsias vertybes – moralę, pagarbą, atsakomybę, sveikatos ir gyvybės trapumą. Dėl to, kad būtume saugūs kelyje, turime ko siekti – pažangos savo mąstyme ugdant atsakomybės jausmą, puoselėjant visuotinai priimtas gero elgesio viešumoje taisykles.
Gerbti ir saugoti vieni kitus kelyje raginantis Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys interviu naujienų portalui tv3.lt pabrėžė, kad sprendžiant eismo saugomo problemas policijai žūtbūt reikia visuomenės pagalbos. Tik tada būtų galima tikėtis sėkmės ir dar labiau gerėjančios situacijos.
– 2021 m. Lietuvos keliuose žuvo 147 eismo dalyviai, o 2020-siais – 176. Kas lėmė situacijos pagerėjimą?
– Jeigu vertiname statistinius duomenimis, tai reikėtų atkreipti dėmesį į teigiamą pusę besikeičiantį automobilių parką. Tuo pačiu derėtų nepamiršti, kad praėję metai dar buvo pandeminiai, todėl judėjimas buvo ženkliai sumažėjęs.
Taip, žuvusiųjų skaičius sumažėjo, tačiau tikrai negaliu pasakyti, jog tai džiugina. Net ir vienas žuvęs yra didelė nelaimė. Skaudžiausia tai, kad visi supranta, jog eismo nelaimių buvo galima išvengti, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių to padaryti nepavyko.
– Kokios priežastys lėmė, kad praėjusiais metais vidutiniškai beveik kas 2,5 dienos žūdavo po žmogų?
– Viena iš pagrindinių priežasčių – nepasirinktas saugus greitis. Situacija gerėja, tačiau tikrai dar yra dėl ko nerimauti. Pavyzdžiui, praėjusiais metais turėjome beveik 1 mln. atvejų, kai buvo viršytas leistinas greitis.
Analizuojame eismo įvykių aplinkybes. Kartais oro ir eismo sąlygos būna geros, bet vairuotojas sukelia avariją, nes tuo metu užsiima pašaline veikla. Pavyzdžiui, rašo žinutę ir nukreipia žvilgsnį nuo kelio.
Praėjusiais metais daugiau kaip 20 tūkst. vairuotojų vairuodami naudojosi mobiliaisiais įrenginiais. Jų dėmesys buvo sutelktas į SMS rašymą, skaitymą, pašalinius dalykus. Kažkam tai atrodo nereikšminga, kol neturime skaudžių pasekmių. Noriu pabrėžti, kad jei dalyvauji eisme – vairuoji automobilį, dviratį, paspirtuką ar eini pėstute – tavo dėmesys turi būti sutelktas tik į tai, o ne į telefoną ar kitus pašalinius dalykus.
– Kokius pokyčius pabrėžtumėte kalbant apie greičio viršijimo atvejus? Minėjote beveik 1 mln. pažeidimų per metus...
– Reikia atkreipti dėmesį, kad policijos arsenale daugėjo įrangos, skirtos greičio fiksavimui. Atsirado daugiau visuomenėje taip vadinamų „trikojų“, todėl logiška, kad pažeidimų skaičiai išaugo.
Didelį atgarsį sukėlė „trikojų“ naudojimas. Buvo ir pritariančių, ir labai nepatenkintų vairuotojų, ir tų, kurie bandė sugadinti įrenginius. Galima sakyti, kad informacija apie greičio kontrolę pasiekė dalies vairuotojų ausis, bet ne smegenis. Tas beveik milijonas pažeidimų tai tik patvirtina.
Norisi pabrėžti, kad policija nesiekia surinkti kuo daugiau baudų. Greičio kontrolė vykdoma dėl to, kad būtų keliamas vairuotojų sąmoningumas. Greičio ribojimai, saugus greitis galioja visuose keliuose ar miestų gatvėse, o to nepaisantys turi už tai atsakyti.
– Koks yra tipiškas greitį viršijančio žmogaus portretas?
– Sunku apibendrinti, nes pažeidėjų tikrai daug ir jie visi skirtingi. Kai greitis viršijamas 50 km/h, tai daugiau jaunesnio amžiaus žmonės, vairuojantys galingesnius automobilius. Greičio viršijimas nėra būdingas tik vyrams, turime ir moterų pažeidėjų. Todėl vieną portretą „nutapyti“ būtų sunku. Juk greičio viršijimas tik minimaliai taupo laiką, bet maksimaliai degina degalus, teršia aplinką ir kelia pavojų tiek vairuotojams, tiek aplinkiniams.
– Užsiminėte apie pašalines veiklas prie vairo. Kuo dar be naudojimosi telefonu įprastai užsiima Lietuvos vairuotojai?
– Žmonės prie vairo ir valgo, ir geria. O kai nutinka eismo įvykį, aiškina, kad siekė puodelio... Atsisėdęs prie vairo, žmogus visą dėmesį turi sutelkti į vairavimą. Apie 90 proc. eismo nelaimių lemia žmogiškasis faktorius.
Turime pavyzdžių, kai tėvai, vairuodami transporto priemonę, su vaikais užsiima fiziniais žaidimais. Taip sukelia pavojų tiek sau, tiek vaikams. Turi būti tas suvokimas, kad dėmesio nukreipimas nuo vairavimo gali būti lemtingu.
Po įvykių girdime įvairius pasiteisinimus. Tai iškrito telefonas, tai jame reikėjo į laikrodį pasižiūrėti, nors kiekviename automobilyje yra tas laikrodis. Dar norisi akcentuoti keleivius, kurie turėtų atkreipti dėmesį į netinkamą vairuotojo elgesį ir jį sudrausminti. Juk rizikuojama ir jūsų gyvybėmis.
– Ar ne per menkos baudos už greičio viršijimą Lietuvoje? Kaip jos atrodo bendrame ES kontekste?
– Susisiekimo ministerijos atstovai yra suskaičiavę, kad Lietuvoje baudos yra vienos iš mažesnių. Tačiau labiau reikėtų kalbėti apie bausmės neišvengiamumo principą. Taip pat turime veikiančią automatinę protokolo surašymo sistemą, todėl procesai vyksta gerokai sparčiau.
Kalbant šia tema, nuolat vyksta diskusijos. Kalbamės su politikais, kaip galėtume pakelti vairuotojų sąmoningumą. Diskutuojame apie baudų išieškojimo procesus, baudų diferencijavimą pagal pajamas. Baudos balų sistemos grąžinimą. Kai surinkus tam tikrą balų skaičių, būtų atimamos teisės, privaloma iš naujo išklausyti kursus. Eismo saugumas rūpi daugeliui ir tuo galime pasidžiaugti.
Pastaraisiais metais motociklininkų bendruomenės požiūris į eismo saugumą kardinaliai pasikeitė. Motociklininkai yra skatinami atsakingai dalyvauti eisme. Tik visi kartu surėmę pečius galėtume pasiekti gerą rezultatą. Todėl reikia diskutuoti, kad procesas taptų efektyvesnis.
– Kasdien suvestinėse apstu pranešimų apie girtus vairuotojus. Ar ši problema neišsprendžiama?
– Tai yra opi problema. Apmaudu, kad tam tikrose bendruomenėse iki šiol yra toleruojami girti vairuotojai. O kai nutinka tragiškas įvykis, tada sakoma, kad žinota apie tai, jog žmogus nevengia alkoholio, mėgsta vairuoti išgėręs. Bet apie tai niekam niekas nepranešė. Tad dalis atsakomybės gula ir ant bendruomenių atstovų pečių.
Tenka apgailestauti, kad girtų vairuotojų statistika kasmet kinta nežymiai. Ir ne visada į gerą pusę. Praėjusiais metais turėjome 10 700, 2020 m. – 9 300, 2019-siais – apie 10 tūkst. girtų vairuotojų.
Vėl kalbėkime apie toleranciją. Mūsų nuomone, visuomenė turi prie to prisidėti. Vien policija tikrai nesusitvarkys, todėl iš visuomenės reikalinga nulinė tolerancija girtiems vairuotojams. Visada praneškite, jei pastebite įtartinai vairuojantį asmenį.
Reikia suvokti, kad neblaivus vairuotojas yra potencialus žudikas. Turėtume kartu suremti pečius. Policija toliau vykdys reidus. Tačiau laukiame ir aktyvesnio visuomenė įsitraukimo.
– Galbūt šiais metais planuojama daugiau reidų arba imtis kitokios taktikos gaudant pažeidėjus?
– Galiu užtikrinti, kad tikrai tęsime reidus. Darysime juos netikėtose vietose. Taip sieksime ugdyti vairuotojų sąmoningumą, kad rizika įkliūti yra maksimaliai didelė. Daugės reidų rytinio piko metu, taip pat greitųjų patikrų.
Pamenu vieno vyro pasakojimą. Jis iš vakaro buvo renginyje, kur vartojo alkoholį. Ryte jis pateko į reidą ir per tas kelias minutes, kol sėdėjo laukdamas patikrinimo, jam prieš akis prabėgo visas gyvenimas.
Žmogus pasakojo, kad tuo metu jautėsi gerai, bet suprato, kokios pasekmės gali grėsti, jei alkoholio matuoklis parodytų neblaivumą. Jis tada prisiekė vaikų sveikata, kad prie vairo daugiau niekada nesės panašiomis aplinkybėmis.
Alkotesteris tada parodė, kad vyras yra blaivus. Norą elgtis teisingai neturėtų skatinti baimė būti pagautam, o suvokimas, kad gali sukelti skaudžias pasekmes.
– Pėsčiųjų žūčių pernai sumažėjo beveik perpus, o dviratininkų – 27 proc. Kas lėmė šiuos teigiamus pokyčius?
– Vienos priežasties įvardyti negalėčiau. 2020 m. žuvusiųjų pėsčiųjų skaičius kėlė nerimą (žuvo 52 – aut. past.). Tikiu, kad pasikeitė žmonių mąstymas, jie pradėjo atsakingiau dalyvauti eisme. Pėsčiasis taip pat turi laikyti taisyklių.
Svarbu, kad suaugusieji nerodytų blogų pavyzdžių vaikams. Teko matyti, kaip degant raudonam šviesoforo signalui mama tempte tempė 3 metų vaiką, kad tik greičiau perbėgtų gatvę. Kai vaikas savarankiškai dalyvaus eisme, jis tą pavyzdį, tikėtina, prisimins.
Pėsčiųjų žūtis lemia dėmesio nukreipimas nuo dalyvavimo eisme, šviesoforų nepaisymas. Tamsiu paros metu nenešiojami atšvaitai, kas padaro žmogų nematomu. Pasitaiko ir neblaivių pėsčiųjų.
Džiugina, kad aktyvėja dviratininkų ir paspirtukininkų bendruomenės. Jie stengiasi būti maksimaliai matomi, dėvėti atšvaitus, važinėti tvarkingais dviračiais. Visi jie yra eismo dalyviai.
Tad šiurpoka, kai matai, kad suaugęs žmogus paspirtuku be šalmo vežasi 1 ar net 2 vaikus, nesirūpindamas jų saugumu. Šalmų dėvėjimas yra privalomas iki 18 metų, o po to jis jau tik rekomenduojamas. Tačiau tikrai niekas nepatyrė didesnių sužalojimų vien dėl to, kad dėvėjo šalmą.
– Nuo šių metų balandžio 1-sios keliui Vilnius–Kaunas suteikta automagistralės kategorija. Ar leistino greičio padidėjimas nepablogins avaringumo situacijos?
– Vairuotojai visada turėtų rinktis ne leistiną, o saugų greitį. Jei leistinas yra 130 km/h, tai nereiškia, kad būtent tokiu ir reikia važiuoti. Geriau pasirinkti saugų greitį, o ne leidžiamą. Avaringumas priklausys nuo vairuotojų sąmoningumo.
Šis kelias visada sulaukdavo policijos dėmesio. Pasikeitus sąlygomis, kelyje toliau dirbs nežymėti policijos automobiliai. Asmenys, žinodami, kad tame kelyje dirba nežymėtas automobilis, dažniau pažiūrės į spidometrą.
– Kokiose situacijose jūs pats jaučiatės mažiau saugus – būdamas vairuotoju ar pėsčiuoju?
– Visada sutelkiu dėmesį į dalyvavimą eisme, nes žinau, kad niekas kitas už mane tuo nepasirūpins. Todėl jaučiuosi saugus tiek vairuodamas automobilį, tiek motociklą, tiek vaikščiodamas.
