Vilniuje yra 536 gatvės. Jas sostinėje prižiūri UAB „Grinda“. 50 specialiųjų transporto priemonių rūpinasi, kad žiemą gatvės būtų pravažiuojamos bei neslidžios. Tačiau ne visada tai pavyksta užtikrinti laiku. Nepasainat to, kad kelininkai žiemai ruošiasi dar vasarą.
Neįmanoma numatyti plikledžio
„Žiemai mes pradėjome ruoštis dar liepos mėnesį, kuomet sandėliai buvo pildomi druska. Šaltuoju metų laiku, kas 2 valandas pagrindinėmis sostinės gatvėmis atliekami kontroliniai pravažiavimai. Tai daroma ir šalutinėse miesto gatvėse, nustatytais maršrutais. Kaskart ypatingas dėmesys skiriamas metalines konstrukcijas turintiems tiltams bei viadukams, nes ant jų formuojasi vadinamasis „juodasis ledas“,“ - portalui tv3.lt komentavo UAB „Grinda“ rinkodaros ir komunikacijos specialistė Dovilė Lisauskaitė.
Kelininkai oro sąlygas nuolat stebi patys bei sulaukia meteorologų prognozių. Ir nors situacija stebima kas 2 valandas, išvengti netikėtumų keliuose ne visuomet pavyksta.
„Paskutinis kontrolinis važiavimas šiandien buvo 4 valandą ryto. Kuomet termometrų stulpeliai rodė 3,8 laipsnių šilumą, lengvai lijo. Prognozių, kad temperatūra kris žemiau nulio nebuvo. Bet vėjas staiga pasikeitė ir pradėjo formuotis plikledis. Numatyti, kad taip staiga pasikeis vėjas, ims šalti ir susiformuos ledas – nebuvo galimybių. Tik tai pastebėję, apie pusė 6 ryto, barstytuvai pirmiausiai išvažiavo į miesto pakraščius, kur oro temperatūra žemiausia, o vėliau ir į kitas Vilniaus gatves,“ - teigė D. Lisauskaitė.
Plikledžio pradžia sutapo ir su rytiniu piko, tai esą dar labiau apsunkino situaciją.
„Jei būtų plikledis ėmęs formuotis 3 ar 4 ryto, vairuotojai to nė nebūtų pastebėję, tačiau šįkart ledas ėmė formuotis kone rytinio piko metu. 3 valandą ryto termometrai rodė 3,1 šilumos, 4 valandą – 3,8, o 5 valandą – 3,2 laipsnius. Tik pamačius, kad oro sąlygos keičiasi, iškart išvažiuota barstyti kelių, bet fiziškai nebuvo suspėta apvažiuoti visų taškų,“ - aiškino D. Lisauskaitė.
Kad išvengtų panašių situacijų, Vilniaus valdžia imsis priemonių
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, jog situacijos sostinės gatvėse galėjo ir nebūti, jeigu kelininkai būtų sureagavę bent pusvalandžiu anksčiau.
„Kai lyja ir šąla, gamta pasiūlo kartais ir tokių dovanėlių kai šįryt. Tačiau bent pusvalandžiu UAB „Grinda“ galėjo anksčiau sureaguoti. Kartais tas pusvalandis ir būna lemiamas. Turime jau sprendimų, ką darysime, kad tai nepasikartotų. Jeigu prieš 3 metus „Grinda“ reaguodavo su smėlio barstytuvais į pranešimus apie avarijas ir išvažiuodavo jau po avarijų, tai dabar jau reaguoja į orų prognozes,” - situaciją komentavo R. Šimašius.
Anot sostinės mero, kelininkams sureaguoti į panašias situacijas ateityje padės ir naujosios priemonės, kurių Vilniaus miesto savivaldybė imsis netrukus.
„Planuojame visur sudėti daviklius. Jie būtų pačiame asfalte. Rodytų kokia yra dangos temperatūra. Nes natūralu, kai lauke lyja, oro temperatūra yra teigiama, o dangos temperatūra – minusinė, formuojasi ypatingai sunkios eismo sąlygos ir reikia ypatingai greitai į tai sureaguoti. Lietus nuplauna druską, tad jos reikia išberti daug daugiau,“ - teigė R. Šimašius.
Kelininkai neturi tinkamos technikos
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, už situaciją sostinės gatvėse gyventojų atsiprašė socialiniame tinkle. Kartu jis paskelbė ir kas bus daroma, kad tai nepasikartotų. Visų pirma esą svarbi koordinacija su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
"Tiesiog reikia jų, kaip didžiojo brolio pasiklausti, kokie jų planai nakčiai tokiais atvejais ir pasitarti. Tokiu būdu gauti antrą nuomonę dėl veiksmų plano ateinančiam periodui," - teigė P. Poderskis.
Tokiai situacijai, kaip šįryt sostinėje, kelininkai neturi tinkamos technikos.
"Dabartinė technika, barstytuvai, barsto druską ant kelio, o tai išsyk susiformavusio plikledžio neištirpdo. Yra technika su purkštukais, panašiai kaip žemės ūkio, bet jos nenorėjom įsigyti, nes atrodė nepagrįsta ir brangi. Dabar peržiūrėsime šiuos planus, nes miestiečių laikas brangesnis. Šią savaitę šios numatomas specialios druskų purškimo įrangos testavimas. Įranga atvažiuoja iš Rygos. Jei pasiteisins, vertinsime papildomos technikos įsigijimo galimybes," - aiškino P. Poderskis.
Valdininkas užsiminė ir apie kelio dangos daviklius.
"Kaip minėjau, dabar vietoj eismo įvykių, jau stebima ir o„ro temperatūra, bet stebėti ir valyti tai reikia kelią. Kelių direkcija kai kur jau turi daviklius, kurie stebi kelio dangos temperatūrą. Kartais, nors oro temperatūra yra 2 laipsniai, ant kelio jau būna plikledis, o kartais sutaupytas pusvalandis, gali reikšmingai pagerinti situaciją," - teigė P. Poderskis ir pridūrė, kad laikas yra labai svarbus. Greitas informacijos gavimas ir bent papildomos 10 minučių jau reikšmingai keistų situaciją, nes kitaip technika pati stringa automobilių spūstyse.
Apie slidžius kelio ruožus informavo gyventojai
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės atstovai tikina, jog jau 6 valandą ryto gavo informaciją iš gyventojų ir policijos pareigūnų apie slidžius gatvių ruožus. Kelininkai tikina, jog gatvės buvo pabarstytos jau iš vakaro.
„Pagrindinės miesto gavės buvo pabarstytos iš vakaro, tad druskos mišinys neleido susiformuoti plikledžiui. Tačiau miesto pakraščiuose gatvės buvo slidžios, nors oro prognozės ir nerodė galimo šalčio. Tad apie tokią situaciją sudėtinga buvo nuspėti. Nors oro temperatūra ir buvo pliusinė, pakilo vėjas, matyt žemės paviršiuje buvo apie nulį, drėgna, tad ir susiformavo plikledis,“ - kalbėjo UAB „Kauno švara“ Miesto valymo ir atliekų valdymo direktorius Darius Stasiukonis.
Kauno miesto savivaldybės atstovų teigimu žiemai kasmet ruošiamasi atsakingai ir tikimasi, kad su pirmosiomis šalnomis, kelininkams pavyks sklandžiai susitvarkyti. Iki šiol priekaištų dėl slidžių gatvių, jas prižiūrinčiai bendrovei nėra pareikšta.
Kelininkai tikina, jog druskos mišiniu pirmiausia barstomi tiltai, viadukai ir nuokalnės. Vėliau – pagrindinės miesto gatvės, keliai vedantys į švietimo ir sveikatos įstaigas. Mobilios brigados nuo sniego valo laiptus, viešojo transporto stoteles, požemines perėjas.
Kauno gatves žiemą valo 15 sniego valymų mašinų, 12 barstytuvų. Druskos atsargos pradėtos pildyti dar vasarą. Sandėliuose yra apie 2000 tonų techninės druskos. Smėlio ir druskos mišinio – 650 tonų.
Avarijoje žuvo žmogus
Tuo tarpu Klaipėdoje pirmosios šalnos keliuose, nusinešė gyvybę.
„Pirmąjį išbandymą jau turėjome prieš kelias savaites, ant viaduko įvyko avarija. BMW automobilis išvažiavęs į priešingą eismo juostą susidūrė su kitu automobiliu ir BMW vairuotojas žuvo. Tačiau avarija įvyko ne tik slidaus kelio, bet ir dėl pasirinkto nesaugaus greičio,“ - tikino Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.
Kol kas kelininkams uostamiesčio valdininkai priekaištų nėra pareiškę, neva ir sudėtingų sąlygų mieste vis dar pavyksta išvengti. Termometrai rytais kol kas fiksuoja 6 laipsnių šilumą.
„Kelininkai budi naktimis. Jo metu dirba 2-3 automobiliai vienoje miesto pusėje ir tiek pat kitoje. Jeigu oro prognozės rodo, kad šals, tai gatvės barstomos apie 23 valandą taip pat ir paryčiais prieš rytinį automobilių srautą. Kol kas ypatingas dėmesys skiriamas nuokalnėms, įkalnėms ir viadukams,“ - teigė L. Dūda.
Anot pašnekovo, smerkti kelininkų, kad šie kasmet nesugeba tinkamai reaguoti į pirmąsias šalnas ar laiku nepasirūpina slidžiomis gatvėmis nereikėtų. Esą sudėtingų eismo sąlygų kartais nepavyksta išvengti net ir tuomet, kai kelininkai budi visą parą.
„Kalbėjome su kelininkais, jie gatves kartais barsto net ir lyjant, kai yra ir menkiausia tikimybė, kad gali nukristo oro temperatūra žemiau nulio. Numatyti plikledį labai sunku, o pradėti barstyti laiku – svarbiausias dalykas. Dar reikia nepamiršti, kad ir ta pabarstyta druska suveikia ne iš karto – turi praeiti valanda ar dvi. O juk kartais oro sąlygų pasikeitimas sutampa su piko metu, tuomet barstytuvai negali judėti reikiamu greičiu,“ - kalbėjo L. Dūda.
Tačiau minėta avarija, lapkričio 21 dienos rytą, Prano Lideikio gatvėje, anot uostamiesčio policijos pareigūnų įvyko ne tik dėl pasirinkto nesaugaus greičio.
„Vis dėlto, dėl tų priežasčių, žūsta žmonės. Ką mes turime daryti, tai juk dabar toks laikotarpis – lapkritis, gruodis, tad be abejo, tam tikros tarnybos turi stebėti kelius. Būtent tose vietose kur tiltai, viadukai, pamiškių keliai turi būti pabarstyta. Juk profilaktiškai nėra per daug sudėtinga tai padaryti,“ - žurnalistams sakė Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.
Lapkričio 21 naktį, policijos pareigūnai apie slidžias gatves esą kelis kartus pranešė UAB „Ecoservice“. Įmonei, atsakingai už gatvių priežiūrą Klaipėdoje. Tačiau į pranešimus nebuvo sureaguota.
Valdininkai išsiaiškino, jog specialusis transportas tą naktį kelius paskutinį kartą barstė vidurnaktį, vėliau – nematė poreikio, mat oro prognozės šalnų nerodė. Už tai bendrovei skirta 1200 eurų bauda. Mat nustatyta, jog buvo 12 slidžių gatvių uostamiestyje. Tad, po 100 eurų už kiekvieną.
Uostamiesčio valdininkai žiniasklaidai pripažino, kad įmonei ši piniginė bauda nebus didelė finansinė našta, tačiau imtis kitų veiksmų neketinama.
