Rugpjūčio 8-osios paryčiais pirmieji škvalo smūgiai teko Varėnos apylinkėms. Tankių miškų apsuptą pietinę Lietuvos dalį nevaldoma stichija per keliolika miničių tiesiog priplojo prie žemės. Storakamieniai medžiai, lyg trapūs degtukai lūžo, skilo į kelias dalis, ir bejėgiškai krito ant miestelių, kaimų ir šimtais kilometrų išraižytų Dzūkijos kelių.
Nuo pat ankstyvo sekmadienio ryto gelbėti kelių išskubėjusius Varėnos, Trakų, Prienų, Kaišiadorių ir gretimų apylinkių kelininkus pribloškė neregėti vaizdai – daugelyje vietų kelius ištisai dengė užgriuvę medžiai, jų nuolaužos, šakos. Ši gaivališkai ant kelių kritusi sunkiasvorė masė po savim pasiglemžė kelio ženklus, informacinius stendus, apsaugines tvoras, pakelės autobusų stotelių ir poilsio aikštelių inventorių, paviljonus. Daugelis valstybinės reikšmės kelių ruožų šiose apylinkėse tapo nepravažiuojami.
Varėnos kelių tarnybos meistras Eugenijus Dumčius nuo pat pirmų valandų po škvalo stojo darban. Jis pasakojo, kad kai kuriose vietose gamtos stichija išguldė iki 8 kv. km miško plotus. Tose vietose neliko nė pėdsako poilsio aikštelių, jas žyminčių ženklų, stendų, į šipulius suskaldyti aikšteles puošę tautodailininkų darbai.
Pirmiausia Varėnos kelininkai jėgas sutelkė valstybinės reikšmės keliams, tvarkė magistralinį kelio Vilnius–Valkininkai–Merkinė ruožą už Valkininkų geležinkelio stoties. Ypač užverstas medžiais buvo ruožas tarp 74 ir 75-ojo šio kelio kilometrų. Dirbo brigados su benzopjūklais, pasitelkė ir sunkiąją techniką – medžius nuo kelio stumdė greideriai, ratiniai traktoriai. Stipriai nukentėjo visas 15 km kelio ruožas nuo Valkininkų geležinkelio stoties Varėnos link. Netoli stoties, kur kelias atsišakoja į Daugus–Alytų, pirmame kilometre suniokota dar viena automobilių stovėjimo aikštelė. Ji buvo aptverta apsaugine tvora nuo laukinių gyvūnų, kurią griūvantys medžiai negailestingai nuplėšė.
Šiame kelyje vėtra išvartė ir pakelės stendus. Kai kelininkai eismui išlaisvino pagrindinius kelius, perėjo į rajoninius. Praūžusi audra neaplenkė ir pagrindinės Varėnos kelių tarnybos būstinės – ant jos užgriuvo aukštas, iš metalo pagamintas, kaimyninio namo kaminas. Pastato sienų deformacijų dydį dar teks aiškintis, o stogo 70 kv. m plotą jau reikia perdengti.
Su Varėnos kelių tarnybos viršininku Algiu Vičkačka pasukome į kelią Pamusiai–Jurgionys–Babriškės. Netoli šio kelio Serapiniškės kaimas, kuris vienas labiausiai nukentėjusių Varėnos apylinkėse. Pravažiuojame ir Pamusėlius, kurių sodybų stogai nuplėšti ir suniokoti. Už kaimo miškas, jo medžius taip pat išlaužė ir išguldė vėtra, viską suvertė ant kelio. Kelininkai jau išvalė šį žvyrkelį nuo medžių ir nuolaužų. Prie sankryžos su keliu Onuškis–Pivašiūnai (N. 220), link Dusmenų kelią jau tvarkė Trakų kelių tarnybos meistro Leonardo Jankausko brigada. Sekmadienį nuo pat ryto jie čia dirbo, kad galėtų atidaryti automobilių eismą Pivašiūnų link.
Nuo audros nukentėjo Pivašiūnų bažnyčios šventorius, čia esančiose kapinaitėse suvirto nemažai medžių. Pivašiūnai jau rengėsi didiesiems Žolinės atlaidams. Už Butrimonių – netoli Alytaus ir Prienų rajonų riba. Ten – magistralinis kelias Vilnius–Aukštadvaris–Prienai–Marijampolė Šalia jo – Jieznas, Stakliškės.
Prienų rajone vėtra skriejo Stakliškių link
Prie Nemuno prisiglaudusių Prienų škvalas nepalietė. Iš Baltarusijos atskriejusi jo banga per Varėną nusirito Stakliškių link. Prienų kelių tarnybos viršininkas Henrikas Radvilavičius pasakojo, kad už Stakliškių viską naikinanti banga niokojo miškingas Šventininkų–Kalvių pakeles, pasisuko į Kaišiadoris ir už Pažaislio vienuolyno bažnyčios krito į Kauną. Viską šluojančio uragano plotis galėjo būti apie 3 kilometrus.
Škvalas skriejo pagrindine Stakliškių gatve, prie mokyklos ant šono suguldė visą alėją guobų, nuplėšė kultūros namų stogą ir permetė jį į kitą gatvės pusę, viesulu įskriejo į miestelio centrą, nulaužė dar vieną medį. Tačiau šalia stovėjusio paviljono autobusų keleiviams, kurį pastatė Prienų kelininkai, neįveikė ir nušvilpė Kalvių link.
Kelyje Kalviai–Šventininkai–Stakliškės sukaitę dirbo Prienų kelių tarnybos vyrai, ūžė jų atsigabenta technika. Reikėjo nuo medžių išvalyti 1,5 km žvyrkelio ruožą, prasidedantį nuo 13–ojo km. Nuo to pikta lėmusio sekmadienio ryto Prienų kelių tarnybai reikėjo sutvarkyti 8 medžiais užverstus valstybinės reikšmės kelius. Be jau minėtojo , darbininkai valė kelius Vaišvydava–Piliuona–Pakuonis, Jundeliškės–Vėžionys, Liepalotas–Ašminta–Pakuonis, Kašonys–Pelekonys, Laukiškės–Dvylikiai, Aukštadvaris–Vyšniūnai, privažiavimą prie Pieštuvėnų (rajoninis kelias Stakliškės–Pieštuvėnai–Alšininkai, kur teka Alšia). Per pirmas tris dienas 5 kelius Prienų kelininkai sutvarkė.
Sunkūs padariniai Kauno apylinkėse
VĮ „Kauno regiono keliai“ Kaišiadorių kelių tarnyba pagrindines jėgas skyrė valstybinės reikšmės krašto keliui Kaunas–Alytus (Nr. 129). Čia į dvi grupes pasidalinusi dirbo vyr. kelių meistro Romualdo Alionio brigada (antrai grupei vadovavo Paulius Jonaitis). Galingus pakelės medžius įsisiautėjusi vėtra čia rovė su šaknimis.
Kaišiadorių kelių tarnybos viršininkas Robertas Trinkūnas sakė, kad nuo škvalo nukentėjo keliai Žiežmariai–Kruonis, Rumšiškės–Tadarava, Kruonis–Darsūniškis, Jakšiškės–Užgirėlis–Darsūniškis, Kruonis–Anglininkai. Nukentėjo Kruonio gyvenvietė. Pakelėje vėtra nuvertė siloso bokštą, kelio stendą prie Kruonio.
Vilniaus–Kauno magistralės 81-ajame kilometre dirbo VĮ „Kauno regiono keliai“ Kauno meistrijos vyr. meistro Klemenso Merecko brigada. Praūžusi vėtra laužė medžius ir prie šio kelio – jie virto ant apsauginės tvoros, laužė stulpelius. Tarp Grabuciškių ir kelio į Palemoną sunaikino apie 430 m tvoros.
Škvalas neaplenkė ir Grabuciškių automobilių stovėjimo aikštelės prie Kauno marių. Įsisukusi audra iš šaknų ten išvertė daug medžių. Kauno meistrijos vyrai tvarkė ir šią aikštelę.
Negrįžtamai sunaikinta daug valstybės turto
VĮ „Alytaus regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas Juozas Glinevičius sakė, kad pačiomis sunkiausiomis pirmosiomis dienomis po škvalo Alytaus regione kelininkams nuo kelių teko šalinti medžius, kurių skersmuo buvo iki vieno metro. Tiems darbams pasitelkė ir ekskavatorius. Darbininkų brigadose dirbo ir vairuotojai. Kelyje Onuškis–Butrimonys–Punia nuo kelių darbininkai pašalino 127 medžius. Kelyje Daugai–Skabeikiai–Dusmenys – 110 medžių, kelyje Babriškės–Varėna–Eišiškės – 68 medžius, kelyje Videniai–Dubičiai–Trakai – 63 medžius. Vien pirmąją dieną magistraliniame kelyje Vilnius–Varėna – Gardinas teko pašalinti 76 medžius. Iš viso regione nuo kelių jų pašalinta 782. Tai tik pirmųjų dienų darbai, kurių skubiai teko griebtis Alytaus regiono kelininkams.
Preliminarius Lietuvos kelininkų nuostolius dar pirmosiomis dienomis skelbė respublikinė spauda ir kitos žiniasklaidos priemonės. Tomis žiniomis keliams padaryta žala beveik už milijoną litų. Aišku, kad tai ne galutiniai rezultatai, kiekviena diena pateikia vis naujų sąskaitų, jų sumos didėja. Negrįžtamai sunaikinta daug valstybės turto.
Kaip teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Jaraminas, nelemtasis škvalas privertė stipriai koreguoti gamybinius pajėgumus, žmogiškuosius išteklius, nukreipti ir taip sunkmetį išgyvenančius kelininkus iš anksto neplanuotiems, neprognozuotiems darbams. Pabrėžtina, kad daugelį jų teko išeiginėmis dienomis.
Stichijos padariniams keliuose likviduoti prireiks nemažai laiko. Lietuvos kelininkai jau daug nuveikė, kad eismas kelių arterijomis kuo greičiau grįžtų į normalias vėžes. Darbus jie tęsia ir šiandien.
