Uostamiesčio bendrovėms "Lietuvos jūrų laivininkystė" ir "Smiltynės perkėla" atsidūrus Vyriausybės sudarytame preliminariame penkiasdešimties galimų privatizuoti valstybinių įmonių sąraše, pirmajai, matyt, jau teks taikytis su nauju likimu, tuo metu dėl "kelio į Neringą" susisiekimo ministerija dar žada pakovoti.
"Vakarų ekspreso" paklaustas, ar ministerija, paprašydama išeiti "Smiltynės perkėlos" generalinį direktorių Algirdą Žukauską dėl to, kad esą norima gerinti šios bendrovės darbą, tai darys ją privatizuodama, susisiekimo viceministras Arūnas Štaras atsakė: "Ministerija tikrai neteikė šios įmonės privatizuoti. Mes teikėme visai kitas įmones. Iš Vyriausybės dar nėra gauta jokių įpareigojimų dėl privatizavimo raštu. Kol kas tik žodžiu paprašyta pagalvoti apie minėtų dviejų įmonių privatizavimo galimybes."
Ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio teigimu, sąrašas dar tik sudarinėjamas, o reali privatizacija anksčiausiai prasidėtų kitų metų viduryje.
Aukoja "Laivininkystę"
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, "Lietuvos jūrų laivininkystės" atžvilgiu ministerijos pozicija tokia: valstybei reikėtų atsisakyti savo turimų akcijų dalies jas parduodant. Jo manymu, valstybė neturi dalyvauti tokiame versle, kuriuo gali užsiimti privatūs verslininkai. Ministras tik abejoja, ar bus daug norinčiųjų tų akcijų įsigyti.
Paklaustas, ar dabar metas privatizuoti "Lietuvos jūrų laivininkystę", kai kainos yra nukritusios, E. Masiulis atsakė, kad šios bendrovės būklė esanti ne per geriausia ir kad dėl jos galime patirti labai didelių nuostolių, kurie turėsią būti dengiami iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Pasiteiravus, ar, pardavus paskutinę valstybinę laivybos kompaniją, Lietuvos vėliavos neteks kabinti tik ant vidaus vandenų laivelių, ministras atsakė: "Turime gražių privačių kompanijų, kurių laivai plaukioja su Lietuvos vėliava, pavyzdžių. Priešingu atveju reikėtų paklausti mokesčių mokėtojų, ar jie sutinka išlaikyti nuostolingai dirbančią įmonę, kad daugiau laivų galėtų plaukioti su Lietuvos vėliava. Manau, kad jeigu mes sukursime geras sąlygas laivams registruotis Lietuvoje ir dirbti, atsiras ir daugiau privačių kompanijų, kurių laivai plaukios su Lietuvos vėliava."
Diskutuos su Vyriausybe
Tuo metu dėl "Smiltynės perkėlos" privatizavimo, E. Masiulio teigimu, dar bus labai rimtai diskutuojama su Vyriausybe. Pats ministras nemano, kad šią bendrovę reikėtų parduoti.
"Smiltynės perkėla" iš esmės atlieka kelio tąsos į Kuršių neriją funkciją. Manau, kad kelio privatizuoti negalima. Bet kuriuo atveju šios bendrovės privatizavimas gali sukelti nenumatytų neigiamų padarinių. Ji - monopolininkė, jokia kita įmonė keltais nekelia per Kuršių marias, o kitos galimybės užtikrinti susisiekimo su Kuršių nerija neturime. Toks veiksmas būtų pavojingas. Jeigu bendrovei reikėtų apyvartinių lėšų, tada dar būtų galima ieškoti privataus partnerio ir pritraukti jo lėšas. Tačiau šiuo metu įmonė yra atnaujinusi savo laivyną, įsigijusi naujus keltus ir nėra jokio poreikio ieškoti jai papildomų lėšų", - sakė susisiekimo ministras.
Socialiniai klausimai
Susisiekimo viceministro ir "Smiltynės perkėlos" valdybos pirmininko A. Štaro teigimu, su šia bendrove yra susiję labai daug spręstinų socialinių klausimų, kuriuos bandyta sureguliuoti įstatymais. Kai kurių kategorijų keleivių kėlimui per marias kompensuoti bandyta panaudoti kelių lėšas. "Jeigu ateitų privatus investuotojas arba jeigu jam būtų perleista bent dalis įmonės akcijų, nežinia, kaip jis žiūrėtų į tokį dalyką. Manau, kad privatininkas mielai naudotųsi tuo, kad valstybė vienai vienintelei įmonei suteikia įvairias kompensacijas. Aš pats skeptiškai vertinu tokį sprendimą, tačiau reikia dėl jo diskutuoti", - dienraščiui sakė viceministras.
Paklaustas, ar privatininkas galėtų užtikrinti neatlygintiną Neringos gyventojų kėlimą per Kuršių marias, A. Štaras atsakė: "Tai turi užtikrinti ne privatus savininkas, o valstybė. Mano supratimu, privataus savininko buvimas tokioje įmonėje, kurioje yra gana daug valstybinio intereso, kurios veiklai reikia nemažai biudžetinių lėšų, ne itin dera. Manyčiau, kad valstybė, turinti užtikrinti susisiekimą su Kuršių nerija, turi turėti įrankį savo rankose. Kita vertus, nelabai suprantu, koks tikslas būtų tam privatininkui eiti į tokią įmonę. Valstybinė įmonė, žinoma, neturėtų dirbti nuostolingai, bet ir nesiekti pelno, tik užtikrinti keleiviams paslaugos teikimą. Privatininkas, nepriklausomai nuo to, ar jis turėtų 1, ar 49 proc. akcijų, norės gauti dividendų. O jie mokami tik iš įmonės pelno. Vadinasi, jis norės didinti pelną. Aš nesugalvoju, kaip reikėtų suderinti valstybės interesą - užtikrinti socialinę paslaugą, t.y susisiekimą - su privataus akcininko interesu. Tačiau galbūt bus pateikti kokie nors apskaičiavimai, parengta ypatinga privatizavimo programa."
Netenkino kainos
"Ši įmonė mums, neringiškiams, - gyvybiškai svarbi. Mūsų žmonės keltais keliasi kiekvieną dieną. Dabar gyvenimo vietą yra deklaravę 3900 gyventojų. Dar reikėtų pridėti Smiltynėje gyvenančius žmones, kuriems keltai taip pat yra labai svarbūs. Dėl privatizavimo man sunku ką nors pasakyti. Mūsų pozicija tokia - nesvarbu, kas mus kelia, svarbu, kad keltų normaliai ir kad išliktų visos lengvatos neringiškiams. Jeigu ateitų normalūs šeimininkai, mano manymu, rezultatas būtų normalus", - sakė Neringos miesto meras Vigantas Giedraitis.
Pasiteiravus, ar mano, kad ir privatininkas teiktų lengvatas neringiškiams, t. y. kad ir jie, ir jų automobiliai toliau būtų keliami nemokai, kad tas išlaidas jam turėtų kompensuoti valstybė, V. Giedraitis atsakė: "Mums turi kas nors padėti parvažiuoti namo. Juk keltas yra krašto kelio tąsa. Šiandien net sunku įsivaizduoti, kad man, važiuojančiam namo, už tai reikėtų mokėti pinigus. Už mus moka valstybė."
Neringos miesto meras sakė pirmą kartą girdintis, kad šią įmonę žadama privatizuoti. Pasak V. Giedraičio, dar gerokai anksčiau, kai buvo pradėta žaisti keltų kainomis, neringiškių tai netenkino, tada buvo siūloma "Smiltynės perkėlą" išskaidyti, t. y. atskirti senąją ir naująją perkėlas. Tikėtasi, kad tokiu atveju pasikeistų kainos, nes dabar jos yra tokios, kokių užsimano valstybė. Tačiau visų tų pasiūlymų buvo atsisakyta.
Ir dabar, sunkmečio sąlygomis, automobilio perkėlimas 600-800 metrų kainuoja 40 Lt. V. Giedraičio manymu, kainas reikėtų peržiūrėti. Pasak jo, išskaidžius įmonę, galbūt pasikeistų kainų politika. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad, atsiradus privatininkui, kainos gali ir padidėti.
Nusileido neringiškiams
Šiemet lapkritį ir gruodį senojoje perkėloje planuota daryti tik 8 keleivinio kelto reisus per parą, neskaitant dviejų papildomų reisų poilsio dienomis. Paskutinis reisas Klaipėdoje būtų buvęs 18 val.
"Nežinau, kam atėjo į galvą toks dalykas. Juk mūsų vaikai mokosi Klaipėdoje. Kur jiems reikės dėtis? Valstybė pirko naujus keltus, mokėjo milijonus litų, o jie statomi prie krantinės", - piktinosi Neringos meras. Jau ir dabar, jeigu renginiai Klaipėdoje baigiasi vėliau, neringiškiai nebeturi kuo persikelti per marias, nes ir antrojoje perkėloje paskutinis reisas būna 0.10 val.
Praėjusį penktadienį į Neringą vyko "Smiltynės perkėlos" l. e. p. generalinis direktorius Tomas Masys ir su Neringos meru aptarė dėl senosios perkėlos lapkričio ir gruodžio keltų grafiko projekto neringiškiams iškilsiančias problemas.
T. Masio teigimu, minėtas keleivinio kelto tvarkaraščio projektas siūlytas siekiant taupyti. Tačiau kadangi Neringos savivaldybė jam nepritarė, tad senojoje perkėloje keltų grafikas žiemą bus paliktas toks, koks buvo spalį, t. y. keltai čia kels iki 21 val. Pasak "Smiltynės perkėlos" generalinio direktoriaus, nebent dienos vidury bus nuimtas koks nors nepopuliarus reisas.
Dalia BIKAUSKAITĖ
