Lietuvos keliams remontuoti negailima šimtų milijonų, o tausoti jų nėra jokio noro. Negana to, kad kelius niokojančios dygliuotos padangos niekaip neuždraudžiamos, dar ir krovininių transporto priemonių svorį Susisiekimo ministerija siūlo didinti iki begalybės.
Nuo lapkričio 10 dienos transporto priemonės keliais galės riedėti tik su žieminėmis padangomis. Nors daug kalbėta apie dygliuotų padangų žalingą poveikį keliams, jos iki šiol neuždraustos. „Kol kas jokio Europos Sąjungos teisės akto, įpareigojančio tokias padangas uždrausti eksploatuoti, nėra, – informavo Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Gintaras Aliksandravičius ir sutiko, kad tokios padangos niokoja kelius. – Bet ne mes tą sprendžiame, o Susisiekimo ministerija. Mums svarbiausia, kad keliuose būtų kuo saugiau.“
Naudinga miškavežiams
Susisiekimo ministerija ne tik dygliuotas padangas delsia uždrausti. Tenkindama lobistų užgaidas, ji pasiūlė didinti leistiną vežamų krovinių svorį. Seimui svarstyti pateiktame įstatymo projekte siūloma leisti Lietuvos keliais vežti krovinius iki 48 tonų.
„Nepritariame tokiems Susisiekimo ministerijos siūlymams, – „Vakaro žinioms“ teigė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Krovininio transporto skyriaus vadovas Gintautas Ramaslauskas. – Mūsų nuomone, tai tik tam tikrų krovinių vežėjų atstovų pageidavimų tenkinimas. Būtent medienos vežėjai to nori. Kiti vežėjai tuo nepasinaudotų, nes tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek kaimyninėse Rusijoje ar Baltarusijoje leidžiamas krovinių svoris – mažesnis.“
Todėl naudos iš tokių įstatymo pakeitimų, anot G.Ramaslausko, turėtų tik miško vežėjai. O žalą patirtų visa Lietuva, visi transporto priemonėmis besinaudojantys piliečiai, kuriems tektų važinėti suniokotais keliais.
„Kam nors tas yra naudinga, dėl to ir stengiamasi“, – lobistų užmačias įžvelgė „Linavos“ atstovas.
Leidimų neprašo
Įstatymo projekte numatyta, kad riboti sunkiasvorių automobilių eismą pažeidžiamuose kelių ruožuose galės ir savivaldybės. Tokią teisę jos turi ir dabar, tik mažai kas tų leidimų prašo.
Antai Varėnos rajone, kur po vasarą praūžusio škvalo tebevyksta intensyvūs miško tvarkymo darbai, savivaldybė yra išdavusi tik keletą leidimų sunkiasvorėms ir didžiagabaritėms transporto priemonėms važiuoti vietinės reikšmės keliais.
„Ir uždrausti negalime, nes po škvalo medieną žmonės pardavinėja – reikia ją išvežti, – sakė „Respublikai“ savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistas Vytautas Jotauta. – Kontroliuoti juos neturime nei žmonių, nei resursų. Paprastai tuo pačiu keliu ne viena įmonė mišką veža. Vienai pretenzijų pareikši, tai rodo pirštu į kitas devynias...“
Reikalauti nėra iš ko
„Kad miškavežiai baigia išmalti visus kelius, žmonės skundžiasi kasdien“, – „Respublikai“ sakė Matuizų seniūnas Antanas Soraka. Anot jo, kai kuriais keliais sunkiai išvažiuoja net mokinius vežantys autobusiukai – vairuotojai turi labai saugotis, kad ratų nepamestų.
„Anksčiau, iki vėtros, mes savas vežėjų įmones užlauždavome – tai su greideriu duobes palygindavo, vieną kitą mašiną žvyro atveždavo, o dabar nežinia nei ką čia laužti, juk iš valomų miškų medieną dabar veža ir lenkai, ir aukštaičiai ir žemaičiai. Stengiasi, kaip man sakė žmonės, daugiau naktimis vežti, kai transporto policijos nėra“, – pasakojo A.Soraka.
Pasak seniūno, išreikalauti iš vežėjų, kad sutvarkytų sugadintą kelią, galima tik jei važiavimas suderintas su savivaldybe.
„O dabar vairuotoją sustabdai, tai jis ne tik leidimo nerodo, bet ir nepasako, kam dirba“, – netvarka piktinosi A.Soraka.
Miškininkai neigia
Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas Rytis Kuliešis nesutinka, kad, padidinus leistiną vežamų krovinių svorį, nukentės šalies keliai.
„Keliams tas visai nepakenktų, priešingai, jie net pagerėtų, – dėstė jis. – Mes prašėme leisti tik padidinti bendrą sąstato masę, nekeičiant ašių apkrovimo. Jei svoris išdėliojamas ant daugiau ašių ir ratų, keliui nekenkia. Latvijoje bendra leidžiama masė yra 52 tonos, Švedijoje – 60, o Lietuvoje – tik 40. Pageidavome, kad padidintų iki 52 tonų, bet sutiktume ir su 48. Vien miškavežis sveria 25 tonas, todėl kroviniui dabar lieka tik 15 tonų.“
O kaip tiltai ir viadukai, kurie galbūt neatlaikys didžiulių svorių?
„Tą klausimą esame derinę su Kelių direkcija, – sakė R.Kuliešis. – Silpnesniais tiltais ir viadukais nebūtų galima miškavežiams važiuoti.“
Pinigai – svarbiau
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis puolė įtikinėti, kad nauda, kuri dabar gaunama neatsisakius dygliuotų padangų ir būtų gaunama padidinus vežamų krovinių masę, būtų didesnė nei sutaupyti šimtai milijonų litų, skiriamų taisyti suniokotiems keliams.
„Lietuvos keliuose žiemą važiavimo sąlygos labai sudėtingos, todėl visų pirma pasisakau už žmonių saugumą, – pareiškė jis. – O dėl krovinių masės padidinimo dar neaišku, ar Seimas pritars. Miškininkams labiausiai to reikia. Bet nereiškia, kad jie galėtų važinėti magistralėmis – būtų suderinti maršrutai, skirti tik tam tikri keliai. Nes šiais laikais pasitaiko piktnaudžiaujančiųjų, vežiojančiųjų didesnius nei leidžiama krovinius. Todėl manau, kad geriau imti papildomus mokesčius iš kompanijų už sunkesnių krovinių vežimą, surinktus pinigus panaudojant kelių infrastruktūrai gerinti, negu negauti iš to jokios naudos.“
Algirdas Butkevičius, Seimo narys, buvęs susisiekimo ministras:
Spaudimas padidinti tonažą miško vežėjams buvo juntamas dar man būnant ministru. Mat jie turi labai galingą techniką, kurios galimybės neišnaudojamos. Bet ta technika sudarkys mūsų kelius, jei leisime vežti 48 t. Nesvarbu, kad transporto priemonė turi daugiau ašių, kur krovinys pasiskirsto, bet ji vis tiek važiuoja ta pačia vėže. O mūsų keliai kol kas nėra pritaikyti vežti sunkiems kroviniams, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Skandinavijoje. Ten keliai tiesiami taikant kitokią technologiją negu pas mus, be to, kai kuriuose keliuose ribojamas ir tonažas, ir temperatūra, kuriai esant negali būti vežami sunkūs kroviniai. O pas mus nė to nėra.
Dėl keleto miškavežių, kuriems siekiama sudaryti sąlygas sutaupyti dalį pinigų, galime sulaukti pasipriešinimo iš tų kompanijų, kurios užsiima tranzitu, bet veža iki 40 t. Tuomet kiltų grėsmė nebebūti tranzitine valstybe apskritai. Manau, Lietuvai tai būtų daug didesnis praradimas.
Kelius gadina ir dygliai, ir kroviniai
Alfredas Laurinavičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius:
Dygliuotos padangos ardo kelių dangą, be to, ore atsiranda kietųjų dalelių, padidėja triukšmas. Dėl to dauguma šalių ir yra uždraudusios jų naudojimą. Tiesa, Lietuvoje jomis nėra dažnai naudojamasi. Mat pagal šiuo metu prižiūrimų šalies kelių būklę tokios padangos miestuose nelabai reikalingos. Jos tiktų važinėti nebent rajoniniais, žvyro dangos keliais, kurie žiemą apledėję.
Vežami sunkūs kroviniai keliams irgi neabejotinai daro didelę žalą. Mat daugumos šalies kelių dangos likusios dar nuo sovietinių laikų, kai kelio apkrovos buvo mažesnės, todėl ir danga nutiesta atitinkamai silpnesnė. Tokioms dangoms sunkūs kroviniai yra pavojingi, ypač rudenį ir pavasarį, per polaidį.
Kad būtų padidinti leidžiamų vežti krovinių svoriai, žinau, labai nori miškininkai. Jei būtų parengti specialūs maršrutai, atitinkamai įrengta kelių, kuriais važiuos miškavežiai, danga, kuri atitiktų planuojamas apkrovas, gal ir nieko blogo keliams nenutiktų. Bet juk žinome, kad miškavežiai judės vietinės reikšmės keliukais, be to, miškų kirtimas paprastai organizuojamas žiemą, todėl leistino svorio padidinimas tokiems keliams būtų pražūtingas.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ, Alia ZINKUVIENĖ
