Tiesioginio maršruto iš Kauno į Biržus, kaip ir kitų nusidriekusių iš didmiesčių į Lietuvos pakraščiuose esančius miestelius, gretai gali visai nebelikti. Ir tai ne dėl pandemijos. Vežėjai sako, kad tokios tarpmiestinių autobusų tinklo permainos dėliojamos valstybinių institucijų kabinetuose.
„Jie neturės tiesioginio susisiekimo su Lietuva, turės važiuoti ir persėsti per didžiuosius miestus. Tai mes su dideliu nerimu laukiame, kas vyksta, ir aš niekaip kitaip nepavadinčiau kaip nacionalizacija šių maršrutų, kaip perversmas autobusų susisiekime“, – sako „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Daugelis gyventojų išgirdę, kad norėdami pasiekti atokesnį miestelį turės vykti dviem, o gal net trimis autobusais – piktinasi. Sako kelionės taps nekomfortiškos ir ilgos:
„Ieškoti pačiam mašiną, nes būtų nebeverta su autobusu važinėti.“
„Būtų sudėtingiau keleiviams tiesiog, aš važiuoju retai, bet daug paprasčiau, kada važiuoji tiesiogiai negu reikia persėsti kitam mieste.“
„Tiesioginis, be abejo, geriausiai.“
„Žinoma, tiesiogiai, aš kitu atveju važiuoju per Jonavą, tai ten persėdu, bet nelabai tą praktikuoju.“
O visa ši painiava į viešumą iškilo, kai Konkurencijos taryba nurodė transporto saugos administracijai nutraukti nuolat pratęsiamas sutartis su visomis tarpmiestinius maršrutus autobusais vykdančiomis įmonėmis. Esą nors bendrovių daug, bet tokios sąlygos trukdo į rinką įsilieti naujiems žaidėjams, tad būtina skelbti konkursus.
„O kaip tiems pretendentams atsirasti, jei nėra skelbiami konkursai. Tai kad skaičius yra didelis yra gerai, bet tarpusavy jie kaip ir nekonkuruoja, kiekvienas turi savo gabalėlį, didesnį ar mažesnį, priklausomai nuo pajėgumo, niekas nesikiša į jų maršrutus, nejaučia jokios grėsmės ir taip ilgai ir laimingai gyveno“, – pasakoja Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Tad laimė dabar jau priklausys nuo teismo. Vyksta bylos nagrinėjimas. Tiesa, teismas sustabdė nurodymą naikinti sutartis su vežėjais, tačiau rengti konkursus reikalavimas išlieka.
„Veikia laisva rinka ir konkurencija, kainų niekas nereguliuoja, vežėjai konkuruoja kainomis ir kokybe, kokios dar reikia konkurencijos? Jeigu reikia patekimo į rinką – prašau, skelbkit šiandien kur yra – gali važiuot. Bet kam reikia atimti ir skelbti niekaip nesuprantu“, – teigia L. Skardžiukas.
Transporto saugos administracija sulaukė ir 43 tūkstančių eurų baudos, nes esą ribojo konkurenciją. Nors sako jokių įstatymų nepažeidusi pratęsdama sutartis su vežėjais.
„Mes savo argumentus dėstome teisme, ir mes manome, kad nepažeidėme, nes teisės aktas leido pratęsti ir mes tą dalyką atlikome. Kas penkis metus būdavo sutartys ir po 5 metų jos būdavo pratęsiamos su vežėjais“, – kalbėjo Administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius.
Vežėjai aiškina, kad žlugdomas jų verslas – žinodami, jog turės sutartis, investavo milijonus tobulindami susisiekimo paslaugas. Vien „Kautra“ kasmet investuoja po 6 milijonus.
„Vežėjai investavo daug lėšų, autobusų stotys galų gale pastatytos. Visas susisiekimas yra išlaikomas vežėjų lėšomis, valstybei nieko nekainuoja, kuo bus geresnė ta naujoji tvarka?“, – sako L. Skardžiukas.
Kad dėl dingusių dalies maršrutų iškils daug keblumų ne tik keleiviams, bet ir rajonų biudžetams, įsitikinęs ir savivaldybių asociacijos prezidentas, mat teks sukt galvą, kaip organizuoti žmonių pavėžėjimus.
„Kurie yra nerentabilūs, neapsimokantys, savivalda turės galvoti ir investuoti į tokių reisų sukūrimą arba atkūrimą, kuriuos anksčiau dengdavo tolimo susisiekimo reisus vykdančios kompanijos. Ir šito sprendimo pralaimėtoju bus gyventojas, o savivaldai tai gali sukruti papildomus kaštus“, – pasakoja savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Šiuo metu Lietuvoje keleivius tarpmiestiniais maršrutais veža daugiau kaip 40 įmonių.
