Kovo pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė siūlymui taisyti Konstituciją kad piliečiai, davę tarėjo priesaiką, kartu su teisėjais galėtų nagrinėti bylas ir priimti sprendimus. Vyriausybė gegužės 29 d. pritarė svarstomoms pataisoms, leidžiančioms teismuose bylas nagrinėti tarėjais vadinamiems visuomenės atstovams.
Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir šiose bylose priimtų sprendimus kartu su teisėjais.
Jie būtų skiriami bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, bylose dėl viešojo intereso gynimo.
Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė Vyriausybės posėdyje sakė, kad tarėjai padidintų gyventojų pasitikėjimą teismais, paskatintų sistemos atvirumą.
Konstitucijos pataisas Seime registravo beveik pusšimtis parlamentarų, daugiausiai iš valdančiųjų frakcijų.
Vyriausybės duomenimis, tarėjų įvedimas pareikalaus papildomų biudžeto lėšų, tačiau šiame etape jų poreikio įvertinti nėra įmanoma, kadangi jis priklausys nuo bylų, sprendžiamų pasitelkiant tarėjus, rato.
Preliminariais Nacionalinės teismų administracijos vertinimais tam bus reikalinga bent 680 tūkst. eurų.
Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Vytautas Nekrošius nemano, kad artimoje ateityje tarėjų institutas išspręstų visuomenės nepasitikėjimo teismais problemos.
„Ne šitas institutas krizę sukėlė, ne šitas ir išspręstų. Atsakingas politikų elgesys pakeltų pasitikėjimą“, – kalbėjo V. Nekrošius.
Visgi, profesorius įsitikinęs, kad tarėjai galėtų prisidėti prie pasitikėjimo teismine valdžia didinimo tolesnėje perspektyvoje.
„Reikia apsispręsti, kokiose tai bus bylose, kas galės būti, kas skirs finansavimą. Tai labai sudėtingas ir didelės apimties klausimas. Būtina visus šiuos dalykus sudėlioti, o ne kažkam kažkas pasirodė, tai čia iš karto įvedam. Jei greitai pradėsime įvedinėt, tai tik sukelsime chaosą ir dar didesnį nepasitikėjimą sukelsime. Čia ilgas kelias iki to“, – samprotavo V. Nekrošius.
Daugiau teisingumo neatsiras
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius skeptiškai vertina tarėjų idėją.
„Teisingumą iki šiol vykdo specialiai tam atrinkti žmonės, asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, praėję atranką, žinantys Lietuvos, Europos Sąjungos teisę, Strasbūro teismo praktiką. Staiga atsiranda asmenys, kurie neturi to išsilavinimo, nežino praktikos ir jie pradės nagrinėti bylas. Aš manau, kad jie nebus pasiruošę nagrinėti tas bylas, teisingumo nuo to Lietuvoje daugiau neatsiras“, – įsitikinęs V. Sinkevičius.
Profesorius pasakojo, kad Latvija bandė eiti panašiu keliu. Kaimyninė valstybė buvo įvedusi tarėjų institutą, kuris turėjo patariamąjį, o ne lemiamą balsą.
„Pasirodė, kad bylos stringa, tarėjai neateina, darbdaviai iš darbo jų neišleidžia, į teismus būti tarėjais pradėjo eiti, iš esmės, beveik vien pensininkai, kurie tik trukdė vykdyti teisingumą. Po kelių metų latviai atsisakė tos idėjos. Dabar pasiduoti tai bangai, kad korumpuoti nešvarūs teisėjai, o tarėjai išspręs problemą, tai yra iliuzija“, – mano V. Sinkevičius.
Buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko tvirtinimu, nuo to, kad bylą pradės nagrinėti asmenys, kurie neišmano nieko apie teisę, visuomenę tik papiktins, nes bus reikalaujama tikrojo teisingumo, o ne emocinio teisingumo.
„Kas atrodys profesionaliam teisėjui nusikaltimas, kokiam nors tarėjui atrodys, kad taip ir reikėjo, reikėjo žmogų nudobti, nes jis buvo blogas. Mes galime susidurti su tokiom pasekmėm, kurių dabar nenumatome“, – teigė V. Sinkevičius.
Tarėjai pigesni
Nors tarėjų institutas sėkmingai skinasi kelią Seime, visuomenėje ir politikų tarpe vis dar pasigirsta siūlymų Lietuvoje įvesti prisiekusiųjų teismą. Pasak V. Nekrošiaus, tarėjai bylą sprendžia kartu su teismu ir yra teismo sudėtinė dalis – sprendžia tuos pačius klausimus kaip ir teisėjas.
„Kai kalbame apie prisiekusiuosius, tai žmonės, kurie surenkami iš visuomenės konkrečiai bylai, jie nėra teismo sudėtis, ta siaurąja prasme, jie sėdi šalia teismo. Pavyzdžiui, baudžiamose bylose jie pasako kaltas ar nekaltas žmogus, o bausmės dydį, pavyzdžiui JAV, pasako pats teisėjas. Prisiekusiųjų ir teisėjo kompetencijos atskirtos“, – pasakojo V. Nekrošius.
Teisės profesoriaus teigimu, tarėjų sistema yra pigesnė ir artimesnė europinei teisei nei prisiekusieji.
„Turėtume laikytis Europos tradicijų“, – mano V. Nekrošius.
Lietuvos teismų sistema – gera
Pasipiktinimą ir nepasitikėjimą teismais visuomenėje kelia ir ilgai nagrinėjamos rezonansinės, korupcinės bylos. V. Nekrošius sako, kad „lėto teisingumo“ Lietuvoje nėra
„Jeigu imtume teisingumo vykdymą, tai esame pirmoje ar antroje vietoje pagal bylų nagrinėjimo greitį“, – tvirtino V. Nekrošius.
Pasak pašnekovo, bylos nagrinėjimo užvilkinimui įtakos gali turėti keletas dalykų. V. Nekrošiaus teigimu, sudėtingose bylose yra labai daug epizodų, susijusių žmonių, tad natūraliai, teismo veiksmai ir teisingumo vykdymas užtrunka.
„Kitas dalykas, yra tam tikros spragos įstatymuose, leidžiančios vilkinti procesą. Jas reikia analizuoti ir jas šalinti“, – svarstė V. Nekrošius.
V. Sinkevičiaus nuomone, įvedus tarėjų institutą, bylų nagrinėjimas tik prailgės.
„Teisėjas turės skirti labai daug laiko išaiškinti tarėjams, ką reiškia įstatymų norma, kokia yra teismų praktika, kodėl taip yra, o ne kitaip. Dabar susėda teisėjai ir nagrinėja, aukštesni teismai ištaiso tas padarytas teisėjų klaidas ir yra gerai funkcionuojanti sistema“, – samprotavo profesorius.
V. Sinkevičiaus nuomone, tai, kad dalis teisėjų yra įtariami kyšininkavimu, negriauna visos Lietuvos teismų sistemos, kuri, pašnekovo įsitikinimu, veikia tinkamai.
„Lietuvoje teismų sistema yra gera. Duok Dieve, kad visose valstybėse tos sistemos taip funkcionuotų kaip Lietuvoje“, – tvirtino V. Sinkevičius.
Tarėjo instituto klausimas buvo svarstomas ne vienoje Seimo kadencijoje, tačiau galutinio sprendimo nesiryžo priimti nė viena valdančioji dauguma. Tarėjų institutui pirmosios savo kadencijos pradžioje pritarė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Iš principo tarėjai gali atsirasti kai kuriose bylose. Tokia praktika yra Vakarų Europos šalyse, kai labiau įtraukiama visuomenė į kai kurių bylų nagrinėjimą bent jau patarėjų statusu. Toks atsivėrimas tikrai galimas Lietuvoje, bet tam reikia rimtų įstatymų pakeitimų ir į ne visas bylas reikėtų įvesti šį institutą - atsargiai ir palaipsniui“, – 2010 m. kalbėjo šalies vadovė.
Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje teismų tarėjų institucija egzistavo iki 1995 metų.
