„Kadziobu“ prisistatantis vyras vadina save vieninteliu išlikusiu tikru valkata Kėdainiuose. Nuo šio vyro dažniausiai nukenčia į Pirminės sveikatos priežiūros centrą einantys žmonės bei centrinės miesto turgavietės lankytojai. Tvarka paprasta – neduosi pinigų – sulauksi tokių keiksmų, kokių dar gyvenime negirdėjai.
Toks darbas
„Darbo dienomis būnu prie ligoninės įėjimo, nes ten daug žmonių eina, o jei dar iš kaimo moterytės – tai jos tikrai ne skregos. Turgaus dienomis būnu prie turgaus, čia irgi kaimiečių nemažai, o jie duoda dažniausiai. Miestiečiai per daug mane žino ir neduoda, nu ir eina jie po velnių, juk mano toks darbas. Aš legenda“, – išdidžiai prabyla šalia centrinės Kėdainių turgavietės sėdintis paskutiniuoju Kėdainių valkata prisistatantis vyras.
Ir dešimt, ir dvidešimt
Benamiui prasimanyti pinigų išties nėra sunku – žmonės vis tiesia ranką, įdėdami tai keliasdešimt centų, tai eurą.
„Per tris–keturias valandas galima susirinkti iki dvidešimties eurų. O tada jau rojus. Einu iki parduotuvės ir perku vyną. Tik vyną. Ir tik baltą. Taip ir gyvenu. Tiesa, jau nakvynės namus užmiršau, nes ten neleidžia gerti, taip pat nebemiegu ir prie ligoninės, kaip anksčiau, pušynėlyje miegojau. Dabar turiu apleistą butą Vilainiuose, ten dviese su tokiu draugu gyvenam ir džiaugiamės, ko čia mums trūksta. O tu mažiau klausinėk, o paduok man kokį popierių, ant kurio galėčiau atsisėst, juk šalta“, – įsakmiai vadovauti ima vyriškis, kuriam dar tik prasideda „darbo“ diena.
Blogo nemato
Paklaustas, kodėl žmones, kurie jam neduoda pinigų, jis iškeikia, paskutinis Kėdainių benamis sako nieko blogo čia nematantis.
„Profilaktiškai aš čia. Kartais. Tegul duoda pinigų tada. Gal būnu biški atsipalaidavęs per daug, bet nu ir kas. Tai tegul duoda pinigų, oi ne žiopso į mane. Juk man reikia išgert, reikia ant skystos duonos uždirbt. Dar ir draugui turiu parnešt, juk pas jį ant buto sėdžiu“, – porina jis ir paragina mane jo netrukdyti, mat su savo kalbom aš jį tik trukdau, o jis žmonių per mane esą nemato.
Atskiria kaimą nuo miesto
„Aš net žmones iš kaimo ir žmones iš miesto atskiriu. Tie iš kaimo gal mažiau bomžų matę, tai gaili labiau. Miesčionys stengiasi akis nusukti, bet jei mane sunervuoja aš surėkiu garsiai, kad biški priminčiau apie save. Aišku, didelių vyrų nekabinu, tik kokias moteris, ką jos man padarys“, – verslo planą atskleidžia „Kadziobas“.
Labai sumažėjo
Tiesa, benamiui liūdna, mat per paskutinius trejus metus numirė beveik visi jo „kolegos“.
„Visi paprašaikos mirė. Tai nuo gėrimo, tai gal nuo šalčio. Juk ir aš esu pirštus nušalęs. Pabandyk lauke pamiegoti, pamatysi. Anksčiau rinkdavomės centre, bet nupjovė suoliukus, sudėjo kameras, vaiko mus. Centre nebeapsimoka, ten nėra ramybės, tad einam prie turgaus, prie ligoninės arba prie geležinkelio stoties. Trys taškai“, – šiuolaikinių benamių gyvenimą apibūdina vyras.
Pinigų pakanka
Tiesa, bekalbant paaiškėja, kad vyras gauna neįgalumo pensiją, iš kurios tikrai galėtų pragyventi, taip pat jam buvo ne kartą pasiūlyta kur gyventi, tačiau šis atsisakęs. Žodžiu, darosi aišku, kad šis vyras pats pasirenka tokį gyvenimo būdą. Ir kitaip savo gyvenimo jis neįsivaizduoja. Tik gaila tų žmonių, kurie nedavę šiam benamiui nė cento išgirsta tokią keiksmų tiradą, kokios galbūt gyvenime nėra girdėję.
Draudžiama
Kėdainių rajono savivaldybėje priimti nauji sprendimai, turintys drausminti benamius asmenis. Benamiams bei rizikos grupės asmenims prašyti išmaldos viešose vietose – draudžiama. Taip buvo nuspręsta Kėdainių miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo pakeitime. Benamiams bei asocialiems asmenims draudžiama žodžiu ar kitais veiksmais priekabiaujant prie praeivių, garsiai šūkaujant ar vartojant necenzūrinius žodžius, priėjus prie praeivių, taip pat kitokiais įžūliais veiksmais rinkti aukas viešose vietose.
