Kaip BNS antradienį sakė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, ekstremali situacija skelbiama konkrečioje teritorijoje.
„Konkreti teritorija – buvęs tvenkinys ir dalis upelio už tvenkinio, kuri yra pažymėta kaip ištikta ekologinės krizės“, – teigė meras.
Kaip pirmadienį skelbė Aplinkos apsaugos departamentas, žuvų kritimą Kazlų Rūdoje esančiame tvenkinyje lėmė avarinė įmonės „Karpis“ užtvankos įrenginių būklė, galimai netinkamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo pažeminti vandens lygį įgyvendinimas ir kritiškas vandens lygio sumažėjimas dėl regione vyravusios hidrologinės sausros.
Kaip feisbuko paskyroje rašė meras, ekstremalios situacijos trukmė kol kas neribota, kiti sprendimai numatomi ketvirtadienį, šią dieną taip pat paaiškės, ar užterštą vandenį galima naudoti žemės laukų liejimui.
„Teritorijoje esantys gyventojai įspėti laikinai nenaudoti šulinių, šaltinių, gręžinių vandens išskyrus augalų laistymą ar kitus poreikius, NESUSIJUSIUS su asmens higiena (rūbai, skalbimas, gėrimas, prausimasis)“, – nurodė M. Varaška.
Pasak jo, teritorijos, kurioje paskelbta ekstremali situacija, gyventojams savivaldybė pagal poreikį teiks geriamąjį vandenį ir kitas priemones iki ekstremalios situacijos pabaigos.
Anot mero, esamas kanale vanduo bus sulaikomas sandarinant šliuzą iki ketvirtadienio.
„Ketvirtadienį su Aplinkos apsaugos agentūros derinimu likęs vanduo bus paleistas per šliuzą permaišant jį su UAB „Karpis“ tvenkinių vandeniu ARBA kanalas bus tvenkiamas iki šliuzo, išsiurbiant vandenį iš jo ir tarpo į kanalą“, – rašė meras.
Anot M. Varaškos, antradienį bus išsiųstas protokolas su prašymu aplinkos ministrui Simonui Gentvilui atlikti institucijų darbo vertinimą.
Pasak mero, išgaišusių žuvų kiekis siekia daugiau nei 500 vienetų.
„(...) Kas jau yra ekstremalios situacijos skelbimas, bet dabar ji yra skelbiama ne tik dėl kritusių žuvų, bet ir dėl galimo užkrato ar pavojaus žmogaus sveikatai“, – teigė M. Varaška.
Bendrovei „Karpis“ nuosavybės teisės į užtvanką, tvenkinį ir įrenginius suteiktas 2002 metais.
Meras anksčiau sakė, kad šiuo metu užterštas vanduo toliau srūva į upelį. Norint sustabdyti jį, reikėtų vandenį išsiurbti arba padaryti papildomą dambą aplink sugedusį šliuzą.
„Ketvirtadienį šliuzo ir užtvankos savininkas pateiks sprendimą dėl kuo greitesnio šliuzo remonto pasiruošiant rudens ir pavasario potvyniams. Tikslas – kuo greičiau atkurti tvenkinio vandens kiekį“, – feisbuke rašė meras.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, reaguodamas į situaciją, pabrėžė, kad būtina įvertinti užtvankos nuomos sutartį, taip pat peržiūrėti užtvankų naudotojų atsakomybę.