Kiek metų atkurtai Lietuvos nepriklausomybei – tiek metų ir viešoms kalboms apie būtinybę naujam gyvenimui prikelti paveldo objektą – Kauno karinės tvirtovės VI fortą. Tačiau tik šią miesto tarybos kadenciją savivaldybėje viliamasi nuo vizijų ir kalbų apie forto tinkamą sutvarkymą bei jo panaudojimą pereiti prie realių darbų.
Ketvirtadienį Kauno miesto mero Rimanto Mikaičio iniciatyva sušauktame darbiniame susirinkime buvo aptarti būtiniausi darbai, siekiant gauti fortui lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tai leistų pritaikyti šį fortą visuomenės reikmėms. Numatyta, jog Kauno VI forte dar šiais metais turėtų prasidėti aplinkos tvarkymo darbai.
Šiuo metu 10 hektarų plote ruošiamasi nustatyti vertingąsias savybes ir paruošti sklypo planą, taip pat lygiagrečiai numatyta rengti detalųjį sklypo planą. Tai būtų pirmieji žingsniai, norint įsisavint Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšas. Turint minėtąjį planą būtų galima atlikti objekto išminavimo, sąvartynų ir želdinių tvarkymo darbus. Be to, reikės iš teritorijos išvežti stambias atliekas.
Devynioliktojo amžiaus pabaigoje pastatytas VI fortas Antrojo pasaulinio karo metu buvo viena didžiausių karo belaisvių naikinimo vietų – 336-oji karo belaisvių stovykla. Karo ir pokario metais čia kalinti rusų karo belaisviai, paskui – civiliai ir vokiečių karo belaisviai.
Pasak VšĮ „Karo paveldo centras“ direktoriaus Vladimiro Orlovo, šiame forte yra apie 20 objektų, kurie vėliau galėtų būti pritaikomi muziejui, tačiau būtina kuo greičiau įsisavinti nepanaudotas struktūrinių fondų lėšas.
