Kaip Eltai teigė tarybos opozicijos lyderis, konservatorius Paulius Lukševičius, apie šią idėją buvo kalbėta dar iki aršias diskusijas sukėlusio laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio užmojo statyti paminklą prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui.
„Šį klausimą mes keliame jau seniai – trys ar keturi mėnesiai. Tai buvo tik vyšnia ant torto. (...) Pagrindinis iniciatyvos tikslas yra, kad sprendimų dėl asmenybės ar įvykio įamžinimo priėmime dalyvautų specialistai, kad būtų sudaryta tokia komisija, kaip veikia Vilniuje“, – Eltai teigė siūlymo steigti istorinės atminties komisiją autorius P. Lukševičius.
Pasak konservatoriaus, šią komisiją sudarytų 16 narių – 8 nepriklausomi (keturi istorikai, du architektai, kultūrologas bei menotyrininkas) bei 5 savivaldybės tarybos nariai, 2 administracijos ir vienas mero atstovas.
ELTA primena, kad birželio viduryje Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies vadovui A. M. Brazauskui. Šią mero V. Matijošaičio iniciatyvą parėmė 25 tarybos nariai, 7 pasisakė prieš, dar tiek pat balsuojant susilaikė.
Nepaisant daugumos palaikymo mero iniciatyvai, Kauno tarybos narių gretose kilo nemažai klausimų, ar Laikinojoje sostinėje iš tikrųjų turėtų iškilti paminklas A. M. Brazauskui. Balsuojant dėl siūlymo susilaikė trys „Vieningo Kauno“ atstovai bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai. Vieningos pozicijos prieš laikėsi ir visi tarybos konservatoriai, išreiškę kritiką, jog Kaune nėra aiškios istorinės atminties politikos.
„Neturime nuosaikios istorinės programos, kas turi mieste atsispindėti istoriškai. Statome paminklą Aleksandrui Jogailaičiui, kuris su Kaunu nėra stipriai susijęs, o dabar Algirdui Brazauskui... Tokie dalykai nesuprantami“, – anksčiau Eltai teigė P. Lukševičius.
