Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko nuomone, pastatų vaiduoklių savininkams nederėtų tikėtis kokių nors išimčių, kai skaičiuojami valstybinės žemės nuomos mokesčiai.
Apleistų ir neprižiūrimų pastatų savininkų prašymai netaikyti maksimalaus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo buvo atmesti. Taip antradienį apsisprendė Kauno miesto tarybos kolegija.
ELTA primena, jog šių metų birželio mėnesį Kauno miesto taryba priėmė sprendimą apleistų pastatų šeimininkams taikyti maksimalų leistiną metinį valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, siekiantį 4 proc. turto vertės. Toks pat tarifas galioja ir nenaudojamos žemės savininkams.
Pastaruoju metu į Kauno miesto savivaldybę kreipėsi 7-ių apleistų pastatų savininkai, prašydami netaikyti maksimalaus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo. Tarp šių prašymų buvo ir daugiau nei dvidešimt metų Kauno centrą vizualiai teršiančių, vis nebaigiamų pastatyti ir jau panašių į griuvėsius viešbučių – Karaliaus Mindaugo prospekte („Respublikos„) bei Kęstučio gatvėje („Britanikos“) savininkų raštai.
Anksčiau „Respublikos“ ir „Britanikos“ vardais vadinamus statinius valdančioms bendrovėms buvo taikomas 0,7 proc. dydžio valstybinės žemės nuomos mokestis (atitinkamai – 20,7 tūkst. Lt ir 13,1 tūkst. Lt per metus). Po Kauno miesto tarybos sprendimo taikyti maksimalų 4 proc. dydžio tarifą, valstybinės žemės nuomos mokestis šių pastatų savininkams dabar išaugo atitinkamai iki 118,5 tūkst. Lt ir 74,8 tūkst. Lt per metus.
„Kaunas pagaliau turi realių galimybių išspręsti pastatų vaiduoklių problemą. Privalome pasinaudoti tokia galimybe ir taikyti maksimalų 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifą, nenuolaidžiaudami nė vienam pastatų ir sklypų savininkui.
Toks tarifo taikymas duos dvigubos naudos – padės surinkti į miesto biudžetą daugiau lėšų ir išjudins pastatų vaiduoklių šeimininkus efektyviai imtis miestą bjaurojančių pastatų sutvarkymo", – teigė Kauno miesto meras A. Kupčinskas.
