Antradienį Kauno miesto savivaldybėje darbą pradeda iš įvairių miesto tarybos frakcijų atstovų sudaryta biudžeto formavimo grupė. Jos užduotis, anot tarybos Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkės Editos Gudišauskienės, išnagrinėti konkrečias asignavimų valdytojų programas, aiškintis, kuriose srityse susidarė daugiausiai kreditinių įsiskolinimų bei kaip juos sumažinti ir nustatyti, ką pirmiausia būtina finansuoti biudžeto lėšomis, o kokios programos gali palaukti, kol tų lėšų bus daugiau.
2009-ųjų gruodį Kauno miesto savivaldybė už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar prekes verslininkams bei įvairių programų vykdytojams liko skolinga 123 mln. Lt. Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius neabejoja, kad taupiau gyvenant ši skola galėjo būti mažesnė. Bet labiausiai ją išaugino ir didelis miesto savivaldybės biudžeto deficitas.
Biudžeto planui įvykdyti, primena ELTA, pernai pritrūko 102,5 mln. pajamų ir dotacijų. Anot skyriaus vedėjo A. Lauciaus, šiais metais visi asignavimų valdytojai privalo stipriai mažinti savo "apetitus", tai yra išlaidas, ir siūlyti finansuoti tik pačius svarbiausius darbus ar paslaugas.
Jau praėjusių metų antroje pusėje įvedus savivaldybėje griežtoką taupymo režimą, pavyko biudžeto nuostolius sumažinti keliais šimtais tūkstančių litų. Tikimasi, kad nuo ateinančio kovo taupymo rezultatas bus ryškesnis, nes tuomet darbą paliks per 100 savivaldybės tarnautojų, atleidžiamų iš darbo optimizuojant miesto valdymą.
2009-iesiems einant į pabaigą, Kauno savivaldybei pritrūko lėšų tarnautojų algoms išmokėti. Tačiau, kaip Eltai aiškino savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas, pirmiausia pasistengta atsiskaityti už gruodžio darbus su pedagogais bei kitais mokyklų darbuotojais. Rasta lėšų ir vaikų darželių darbuotojų atlyginimams. Savivaldybės tarnautojų algos vėlavo vos kelias dienas.
Analizuojant savivaldybės skolas, aiškėja, jog labiausiai lėšų trūksta atsiskaityti su viešojo transporto įmonėmis - jai pavaldžiomis "Kauno autobusų" ir "Autrolio" bendrovėmis. Greta to savivaldybė nemažai dar skolinga, kaip naujametinėje diskusijoje su žurnalistais teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, energetikams už biudžetinių įstaigų (dažniausiai - švietimo ir ugdymo) pastatų šildymą. Kai tik bus patvirtintas 2010 metų biudžetas (tai padaryti miesto taryba planuoja vasario 18 dieną), pirmiausia bus atsiskaitoma su kreditoriais. Viliamasi, kad skoloms padengti savivaldybė gaus apie 60 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų.
Prieš metus Kauno miestas buvo pasitvirtinęs 803 mln. Lt biudžeto pajamų planą, nuo gegužės jį teko mažinti. Ir ne vieną kartą, - iki 721 mln. Lt. Dabar kalbama, jog šiemetinis biudžetas bus apie 650 mln. Lt. Tokios biudžeto lėšų sumos turėtų užtekti Kauno savivaldybei išgyventi, dar smarkiau taupant ir atsisakant to, kas nebūtina.
