Nors antstolis Regimantas Budreika, remdamasis Kauno apygardos teismo nutartimi ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo maždaug 4 mln. litų vertės Kauno miesto savivaldybei priklausančio turto, pavojaus jį prarasti savivaldybei nėra. Tuo įsitikinęs miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.
Areštuotos savivaldybės nuomojamos komercinės patalpos Laisvės alėjoje ir Sporto gatvėje bei buvusios žirgų sporto mokyklos bazė Marvelėje. Žirgynas taip pat už minimalią kainą yra išnuomotas verslininkui.
"Niekas nežada kraustyti iš areštuotų patalpų nuomininkų, nei jas kas ištuština, nei parduoda. Tokius veiksmus gali nulemti tik konkretūs teismo sprendimai. Areštas bus laikinai, kol paaiškės, kas teisus neseniai prasidėjusiame "Kamestos" bendrovės ir savivaldybės teisiniame ginče", - ketvirtadienį Eltai sakė administracijos vadovas V. Gudėnas.
Jo teigimu, tai - ne pirmas atvejis, kai laikinai areštuojama dalis Kauno savivaldybei priklausančio turto, tačiau niekada tai nesibaigė to turto praradimu. Prieš keletą metų būta bandymų ir laikinai blokuoti savivaldybės sąskaitas.
Šiuo atveju, primena ELTA, "Kamestos" bendrovė, įrengusi Aleksoto transporto mazgą, kaltina savivaldybę nevykdant koncesijos sutartimi numatytos pareigos - nemokant mokesčio. Pernai savivaldybė liko nesumokėjusi koncesininkui ("Kamestai") per 3,5 mln. litų metinio koncesijos mokesčio.
Savivaldybė savo ruožtu rodo kitą sutarties punktą, kuriame kalbama, jog koncesijos mokestį privalu mokėti tuoj po to, kai valstybinė komisija pripažįsta pastatytą objektą tinkamu eksploatuoti. Tačiau iki šiol statinys, dėl kurio inicijuotas ginčas teisme, nėra registruotas valstybės registre. Tik po tokios registracijos, kaip aiškino V. Gudėnas, turtas tampa "Kamestos" nuosavybe, kurią savivaldybė turėtų per 25 metus išsipirkti, mokėdama koncesijos mokestį.
Tačiau savivaldybė jau seniai yra pareiškusi pagrįstų abejonių dėl sandėrio su šia bendrove teisėtumo ir netgi siūlo koncesijos sutartį visai nutraukti. Savivaldybės iniciatyva vyksta ikiteisminis tyrimas: prokurorai bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aiškinasi, ar teisi "Kamesta" kai kuriuos darbus atlikusi be leidimų ir be susitarimų, o dabar reikalaujanti už tai mokėti, ar nepažeisti įstatymai ir kiti teisės aktai, kas iš valdininkų konkrečiai kaltas dėl to, kad dėl mazgui bei Nemuno krantinei įrengti reikalingų statybos darbų neskelbdama privalomų viešųjų konkursų, bet keliolika metų "bendradarbiaudama" tik su "Kamesta", savivaldybė prarado galimybę pasinaudoti per 6 mln. litų siekiančia Europos Sąjungos fondų pagalba.
"Aritmetiškai žiūrint, įdomiai viskas šioje aiškiai žalingoje Kauno savivaldybei koncesijoje atrodo: objekto pastatymas kainavo per 21 mln. litų. Dalį pinigų savivaldybė sumokėjo statybos eigoje. Iš bendros sumos savivaldybė lieka skolinga "Kamestai" apie 15 mln. litų. Tačiau jei savivaldybė mokės 25 metus koncesijos mokesčius, tai sudės bendrovei per 60 mln. litų", - argumentus dėstė savivaldybės administracijos direktorius V. Gudėnas.
Tai - ne vienintelis kelių įrenginys, kuriam statyti neturėdama visų reikalingų lėšų savivaldybė pasitelkė koncesiją. Prieš keletą metų prie M. Čiurlionio tilto pradėta eksploatuoti estakada taip pat finansuota privataus kapitalo lėšomis.
Šios estakados statytoja "Hidrostatyba" ją įkeitė SEB bankui, todėl miesto savivaldybė dabar koncesijos mokestį jam ir moka. Panašiu keliu eiti ketino ir "Kamesta", bet, anot savivaldybės administracijos direktoriaus V. Gudėno, negalėjo Aleksoto transporto mazgo įkeisti, nes jo teisinė registracija "Kamestos" vardu nėra atlikta.
