Prieštaringai vertinamo Kauno pilies atkūrimo projekto oponentai teigia neleisiantys sudarkyti seniausio objekto senamiestyje ir po savaitės rengiasi apjuosti Kauno pilį gyva žmonių grandine.
Seime spaudos konferenciją dėl Kauno pilies atkūrimo projekto surengęs Seimo narys Gintaras Songaila sako jautęs pareigą kreiptis į visuomenę šia aktualia tema, juolab kad neseniai Kauno pilies teritorijoje buvo surastos Kęstučio laikų bokšto liekanos.
"Numatomas Kauno pilies neva atkūrimo projektas man primena ne atkūrimą, o greičiau Disneilendo projektą. Apie istorinę pilies atkūrimo koncepciją čia sunku kalbėti. Pilies atkūrimo projekto autorius architektas Kęstutis Mikšys yra Kultūros paveldo komisijos narys, ir, ko gero, palaiminimai, gauti iš minėtos institucijos, susiję su tam tikru interesų konfliktu. Šis projektas nebuvo plačiai svarstomas visuomenėje, nors jis svarbus ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai", - kalbėjo G. Songaila.
Draugijos "Pilis" pirmininkė Danutė Ulvydienė priminė, kad Nemuno ir Neries santakoje XIV-XV amžiuje pastatyta Kauno gynybinė pilis saugojo Lietuvą nuo kryžiuočių antpuolių, aplink pilį kūrėsi gyvenvietė, išaugusi į Kauno miestą. Pilis buvo sugriauta kryžiuočių ir vėl atstatyta, tačiau Neries vandenys nuplovė daugiau kaip pusę statinio. Šiuo metu baigiamas rengti ir pradėtas vykdyti Kauno pilies atkūrimo projektas, kurio autorius - architektas Kęstutis Mikšys, o užsakovas - Kauno miesto savivaldybė. Projekto finansavimas - apie 2 mln. Lt - skirtas iš Norvegijos fondų per Lietuvos finansų ministeriją, papildomai šį projektą finansuoja Lietuvos Vyriausybė.
"Mūsų įsitikinimu, siūlomas K. Mikšio projektas neturi istorinio įvaizdžio ir netinka Kauno senamiestyje, jis yra naujadaras iš plytų juostų su stiklo ir metalo konstrukcijomis, kuris kenks senamiesčio aurai. Svarbiausia, kad rengiant šį projektą nebuvo atsiklausta Kauno piliečių, nors to reikalauja Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Rygos chartija ir kiti tarptautiniai dokumentai", - kalbėjo draugijos "Pilis" pirmininkė.
Pasak jos, draugija šį pavasarį kreipėsi į Kauno miesto merą Andrių Kupčinską dėl projekto netinkamumo ir gyventojų lūkesčių netenkinimo, šio rašto turinį palaikė net 10 Seimo narių, išrinktų Kaune, o šiuo metu renkami parašai po rezoliucija, kurioje irgi teigiama apie projekto netinkamumą.
Visuomenės veikėjų grupė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo atkuriant Kauno pilį ir liepos 20 dieną surašė raštą Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad paskatintų Kauno miesto savivaldybę ir kitas institucijas atsižvelgti į visuomenės nuomonę priimant sprendimus dėl Kauno pilies atstatymo. "Artimiausiu metu mes planuojame ginti Kauno pilį apjuosdami ją gyva žmonių grandine", - teigė D. Ulvydienė.
Viduramžių pilis tyrinėjančio istoriko Tomo Baranausko teigimu, jeigu būtų realizuotas K. Mikšio pasiūlytas pilies rekonstrukcijos projektas, Kaunas turėtų bene labiausiai sudarkytą pilis visoje buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, apėmusioje ir dabartines Baltarusijos ir Ukrainos žemes.
"Lietuvoje mūrinių pilių buvo nedaug, jos statytos tik išimtinėse vietose. Tai reiškia, kad turėtume labiau rūpintis šiuo savo paveldu ir moksliškai pagrįsti atkartojimą to, kas buvo. Šito projekto autoriai net nesuorientuoja į tai. Naudojamos tokios konstrukcijos, kurios tikrai negalėjo būti viduramžių pilyje: ore kabančios plytos ant metalinės konstrukcijos su stiklu, uždengtos peršviečiamos ažūrinės sienos. Čia net mokslinės diskusijos negalėtų būti, ar kas nors panašaus viduramžiais galėjo stovėti. Čia yra atvirai tyčiojamasi kuriant visiškai neistorinę viziją. Tuomet būtų geriau nieko nedaryti", - teigė T. Baranauskas. Pasak istoriko, būtų tikslinga atlikti archeologinius tyrimus toje pilies dalyje, kurią nuplovė Neries vandenys, ir atkurti visos pilies planą.
Kauno karo muziejaus istorikas Valdas Rakutis sako, kad Kauno pilis yra svarbus objektas karo istorikams ir studentams. "Žiūrint iš karo istorijos požiūrio, projekte akivaizdžiai net nebandoma imituoti ar kaip nors kitaip pateikti tuos dalykus, kurie tokiose gynybinėse pilyse neišvengiamai buvo. Čia net nėra patrankų šaudymo angų, nors aišku, kad tai buvo viena iš pirmųjų artilerijos pilių LDK. Yra kalbama, kad nenorima meluoti ir kurti to, kas nėra žinoma, bet kai kurie dalykai yra žinomi, pavyzdžiui, galerijos aukštis. Naudojantis analogijų principus, galima pažiūrėti, kaip buvo naudojamos šaudymo angos, kad tas objektas būtų panašus į pilį", - kalbėjo karo istorikas.
Visuomenės atstovai teigia, kad architektai ir kiti specialistai juos kritikuoja ir daugiau kalba apie du milijonus, kuriuos galima prarasti nesilaikant pilies atkūrimo terminų. "Visi gąsdina mus, kad prarasime du milijonus litų iš Norvegijos fondų, bet šie fondai skiria kitiems metams 20 mln. Lt. Tęsiant šį absurdišką projektą, kuris yra ne atkūrimas, bet modernizavimas, bus prarasti 20 milijonų. Turime grįžti prie įstatymų, pradėti derinti su visuomene, kurios didžioji dalis, mūsų žiniomis, palaiko atkūrimą pilies tokios, kokia buvo", - sako draugijos "Pilis" įgaliotinis Kauno pilies atkūrimo reikalams Rimvydas Žiliukas.
Kauno pilies gelbėtojai siūlo savo planą per du mėnesius nemokamai pakoreguoti projektą, neprarandant jam skiriamų lėšų.
"Viskas yra Kauno miesto savivaldybės rankose. Terminai gali būti nukeliami, tik savivaldybė tomis galimybėmis kol kas nepasinaudojo. Buvome ir Norvegijos ambasadoje Vilniuje, jie patarė kreiptis į Kauno miesto merą, nes miestas yra tos pilies savininkas ir gali tuos terminus atidėti neprarasdami tų pinigų, bet jie turi norėti", - sako "Pilies" draugijos atstovai.
