„Kauno miesto savivaldybėje jos vadovų veiksmais ir (arba) neveikimu yra sudarytos palankios sąlygos korupcijai“, – teigiama laikinosios tyrimo grupės išvadose.
Jas komisija tvirtins trečiadienį.
Laikinoji tyrimo grupė analizavo Kauno miesto savivaldybės vykdytus infrastruktūros plėtros viešuosius pirkimus 2015-2022 metais bei vertino juos reglamentuojančias tvarkas, komisijų veiklą, kontrolę, siekė nustatyti mechanizmus, naudojamus galbūt vykdant korupcines veikas.
Kaip spaudos konferencijoje sakė tyrimo grupės vadovas konservatorius Andrius Vyšniauskas, jog grupės narius nustebino tai, jog pusė vykdomų infrastruktūros pirkimų nebūdavo įtraukiami į išankstinį planą. Jie, pasak politiko, vykdomi „labai staiga“, o konkurencija jose „stebėtinai maža“.
Tyrimą Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo, kai šių metų kovą Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl įtariamo kyšininkavimo sulaikė tuometinį savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską.
Teisėsauga įtaria, kad jis paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.
Pasak teisėsaugos, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.
Kontrolė – kelių žmonių rankose
Tyrimo išvadose konstatuojama, jog Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų proceso skaidrumas nėra užtikrinamas, nes yra sudarytos sąlygos ir galimybės atsakingiems darbuotojams piktnaudžiauti procedūromis, priimti nepagrįstus sprendimus.
Pasak tyrimo grupės, egzistuoja realios galimybės ir situacijos, kai vienas savivaldybės administracijos darbuotojas gali inicijuoti viešąjį pirkimą, rengti pirkimo dokumentus, būti viešųjų pirkimų komisijos nariu, t.y. priimti ar daryti tiesioginę įtaką pirkimo sprendimui, priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo ir papildomų darbų, kontroliuoti rangos sutartyje ir pagal atskirus susitarimus numatytų darbų įgyvendinimą.
„Tokia praktika, kai vieno ar nedidelės grupės savivaldybės administracijos darbuotojų rankose sukoncentruojamos svarbių infrastruktūros darbų „nuo iki“ įgyvendinimas, kelia didelį nerimą ir sukuria reikšmingas korupcijos rizikas“, – rašoma išvadose.
Pasak komisijos narių, daugeliu atveju nėra aišku, kaip Kauno miesto savivaldybė vykdydama didelius infrastruktūros projektų viešuosius pirkimus nustato galutinę darbų kainą, nes nėra atliekami rinkos tyrimai, o po rangos sutarties pasirašymo įgyvendinami papildomi susitarimai yra subjektyvūs.
Tyrimo grupės teigimu, daugelis Kauno miesto savivaldybės vykdomų infrastruktūros darbų jų vykdymo metu „reikšmingai pabrangsta“, o jų įgyvendinimo eigoje sudaroma vidutiniškai nuo trijų iki penkių susitarimų dėl keičiamų darbų arba dėl jų apimties pakeitimo.
„Papildomi susitarimai ir sprendimų priėmimas dėl jų nėra aiškiai reglamentuotas savivaldybės vidaus dokumentais, todėl nėra aišku, kaip galutiniai sprendimai dėl tokių papildomų darbų priimami. Tai kelia klausimus dėl tokių susitarimų subjektyvumo, šališkumo ir galimo pirminio pirkimo reikšmingo iškraipymo, o tai gali lemti nevienodas konkurencines sąlygas viešųjų pirkimų konkurso dalyviams“, – rašoma išvadose.
Sprendimai priimami mero kabinete
Remiantis liudytojų informacija išvadose teigiama, kad visi sprendimai dėl svarbiausių infrastruktūros objektų statybos Kauno miesto savivaldybėje yra „priimami vieno asmens – mero kabinete“, nors meras negali turėti tiesioginės įtakos sprendimams dėl infrastruktūros plėtros ar juo labiau viešųjų pirkimų.
„Egzistuojantis neformalių ryšių ir neprotokoluojamų posėdžių mero kabinete žanras, kuriame dalyvauja mero šeimos nariai, artimi savivaldybės tarybos nariai, šeimos verslo įmonių darbuotojai ir administracijos darbuotojai, kuriems yra įvardijama, koks sprendimas turi būti priimtas, sukelia daugybę korupcijos rizikos veiksnių“, – rašoma išvadose.
Kaip spaudos konferencijoje antradienį sakė tyrimo grupės narys iš Laisvės partijos Vytautas Mitalas, „dumblinas“ sprendimų priėmimas savivaldybėje leidžia kalbėti apie mero šeimos interesų kėlimą aukščiau miestiečių interesų.
„Iš tos medžiagos yra labai aišku, kad akivaizdžios prielaidos kelti valdančiosios šeimos Kaune interesus aukščiau kauniečių, aukščiau Kauno miesto interesų, jos tikrai yra, ir savivaldybės administracija kai kuriuose sprendimuose net nedalyvauja arba nėra įtraukiama lygiavertiškai. Vietoje to į sprendimų priėmimą, anot liudininkų, yra įtraukiami mero artimieji“, – kalbėjo parlamentaras.
Konservatorius Bronislovas Matelis sakė, jog komisija sulaukė liudijimų, kad „arbatėlės gėrimuose“ mero kabinete dalyvauja jo sūnūs ir draugė, žmonės iš Matijošaičių verslo įmonių.
„Tai tokia institucija, kuri oficialiai neoficiali ir atsakomybės už nieką neneša, bet ten priimti sprendimai – jų kvestionuoti niekas negali“, – pastebėjo parlamentaras.
„Pilkoji zona“
Išvadose taip pat teigiama, kad taip pažeidžiamas subordinacijos principas, galimai apeinami įstatymai ir nėra aiškiai fiksuojama, kodėl ir dėl kokių priežasčių yra priimami sprendimai vykdyti vienokius ar kitokius infrastruktūros objektų rekonstrukcijos ar statybos darbus.
„Toks subjektyvus požiūris kelia riziką dėl sprendimų, kurie būtų palankūs konkrečioms verslo grupėms ar asmenims, priėmimo“, – teigia komisija.
Komisija taip pat konstatavo, jog savivaldybėje nėra užtikrinama pakankama vidaus kontrolė ir korupcijos prevencijos veikla, jos Antikorupcijos komisija nėra veiksni ir neatlieka jai įstatymu pavestų funkcijų bei nesinaudoja suteiktomis galiomis.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas pastebėjo, jog į tai tyrimo grupė dėmesį atkreipė dar vasarą, kai lankėsi savivaldybėje, bet nieko padaryta nebuvo.
B. Matelio teigimu, neoficialūs susitikimų formatai apsunkina galimybę atsekti iš kur atsiranda sprendimai, kas už juos yra atsakingas, o tai komplikuoja kontrolės galimybę.
„Kaune yra sąmoningai sukurta pelkė, pilka zona“, – teigė jis.
Komisijos tyrimo grupė teigia, jog galimi interesų konfliktai savivaldybės viešųjų pirkimų srityje nėra tinkamai kontroliuojami ir valdomi, o jos viešųjų pirkimų kontrolė nėra vykdoma laiku, be to, pirkimų tikslingumas, efektyvumas ir pirkimo proceso skaidrumas atsakingų institucijų vertinamas tik retkarčiais.
Pasak jos išvadų, savivaldybės institucijos niekaip nevertina ir neanalizuoja galimų susitarimų tarp pirkimų dalyvių, nors „neretai pasitaiko situacijų, kai, kai kurie viešųjų pirkimų dalyviai pateikia arba išskirtinai mažą kainą (kuri vėliau laimėjus auga papildomų susitarimų būdu), arba nepagrįstai didelę, o tai reiškia automatinį dalyvio atmetimą, bet kartu leidžia pirkimų vykdytojui formaliai fiksuoti, kad konkurse buvo daugiau nei vienas dalyvis“.
Abejonių sukėlė Urbanistinė komisija
Komisijos laikinoji tyrimo grupė taip pat teigia, kad jai antikorupciniu požiūriu abejonių sukėlė savivaldybės Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijos formavimo tvarka, sudėtis, funkcijos ir veikla.
A. Vyšniauskas teigė, jog tyrimo grupės narius nustebino šis „keistas darinys tarp savivaldybės administracijos ir tarybos“.
„Šios komisijos sudarymo ir sudėties formavimo principai, esami komisijos narių giminystės, darbiniai ar pavaldumo ryšiai, turimi interesai dėl valdomo verslo neužtikrina komisijos priimamų sprendimų skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo reikalavimų“, – teigiama išvadose.
Jose taip pat nurodoma, kad ši komisija pagal formaliai numatytas funkcijas turėtų priimti tik rekomendacinio pobūdžio sprendimus savivaldybės administracijos darbuotojams, tačiau dėl jos sudėties – komisijai vadovauja meras, sudėtyje yra jo sūnus, artimi savivaldybės tarybos nariai ir tiesioginiu pavaldumu susiję asmenys, komisija yra aiškiai valdoma vieno asmens – mero.
„Nėra nustatyta atvejų, kad savivaldybės administracijos darbuotojai ar vadovai būtų suabejoję komisijos priimtais sprendimais, diskutavę dėl jų, teikę alternatyvius pasiūlymus ar komisijos rekomendacinių sprendimų nevykdytų“, – rašoma išvadose.
Pasak tyrimo grupės, šioje komisijoje priimant sprendimus nėra fiksuojami jokie argumentai, nenurodoma, ar vyko diskusija dėl svarstomo klausimo, nėra paaiškinama, kodėl sprendimas buvo priimtas, informacija apie klausimo svarstymo eigą nėra viešinama. Taip pat šioje komisijoje nėra valdomi interesų konfliktai.
A. Vyšniauskas spaudos konferencijoje pastebėjo, jog komisijoje anksčiau nevyko nusišalinimai – tai pradėta daryti tik po to, kai Seimo komisijos tyrimo grupė ėmė domėtis savivaldybės komisijos veikla – šią vasarą.
Siūlo transliuoti posėdžius, registruoti lankytojus
Komisija rekomenduoja savivaldybei įgyvendinti STT korupcijos rizikos vertinimuose pateiktus pasiūlymus, parengti korupcijos prevencijos programą, koreguoti vidaus tvarką, numatant prievolę viešai transliuoti ir stenografuoti visų darbo grupių posėdžius ir formalius bei neformalius pasitarimus.
Taip pat siūloma keisti patekimo į savivaldybės pastatą taisykles, nustatant pareigą aiškiai fiksuoti, kokie asmenys, kokiu tikslu ir pas kokį savivaldybės darbuotoją lankėsi, tam, kad būtų mažinama rizika nedeklaruotam lobizmui ir korupcijos įtakoms.
„Komisijos laikinosios tyrimo grupės atliekamo tyrimo metu paaiškėjo, jog merui ir jo aplinkai artimi asmenys, verslo ryšiais su meru susiję asmenys Kauno miesto savivaldybėje lankosi neregistruojant jų apsilankymų bei nefiksuojant, pas ką ir kokiu klausimu šie asmenys lankėsi“, – teigia tyrimo grupė.
Taip pat siūloma „aiškiai ir nedviprasmiškai“ reglamentuoti viešųjų pirkimų procedūros vykdymo ir įgyvendinimo tvarką, tiksliai reglamentuojant, kaip inicijuojamas viešasis pirkimas.
Siūloma keisti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir jos kontrolės Kauno miesto savivaldybėje tvarką, aiškiai nurodant, kada ir kaip turi nusišalinti savivaldybės vadovai bei politikai, registruojant ir viešinant informaciją apie nusišalinimus ir nušalinimus bei realiai tai kontroliuoti.
Taip pat siūloma kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir STT, kad šios pateiktų siūlymus dėl priemonių, galinčių sustiprinti savivaldybių vidaus kontrolės mechanizmus.
Rengiamasi prašyti Vidaus reikalų ministerijos, STT, Valstybės kontrolės, Vyriausybės kanceliarijos pateikti nuomonę bei pasiūlymus dėl savivaldybės kontrolės organų nepriklausomumo nuo savivaldybės vadovų užtikrinimo.
Taip pat siūloma Antikorupcijos komisijai tęsti padėties Kauno miesto savivaldybėje parlamentinę kontrolę ir, gavus pirmiau nurodytų institucijų atsiliepimus ir pasiūlymus, prie kontrolės veiksmų grįžti Seimo pavasario sesijoje.