Vienas turtingiausių laikinosios sostinės žmonių Generalinės prokuratūros prokurorų buvo įvardijamas kaip dvigubos žmogžudystės organizatorius. Kaltinamojo kauniečio baudžiamoji byla buvo nutraukta, suėjus senaties terminui.
Balsas.lt jau anksčiau skelbė, kad baudžiamosios bylos medžiagoje rašoma, kad 1992 metų rugpjūčio 30-osios vakarą G. Skobas dalyvavo rengiant pasikėsinimą nužudyti du tuomet Kaune egzistavusios Ramaškinių mafijos šeimos atstovus. Kad dėl šio nusikaltimo jam pritaikyta senatis, Vilniaus apygardos teisme pirmąsyk paskelbta dar 2006-ųjų gruodį.
Tada Vilniaus apygardos teismo teisėjai Regina Pocienė, Elvyra Ona Kvaraciejūtė ir Stasys Punys kaltais pripažino ir laisvės atėmimo bausme nuteisė buvusias Ramaškinių gaujos „torpedas“. Vienam iš pirmųjų nepriklausomybės metais Kaune susiformavusio kapitalistų klubo narių teismas pritaikė 1961 metų Baudžiamąjį kodeksą (BK), už nužudymą numatantį dešimties metų senaties terminą.
Dabar galiojantis BK numato 20 metų senaties terminą.
Nors Generalinė prokuratūra nesutiko su tokia nutartimi ir apskundė ją Lietuvos apeliaciniam teismui, šio teismo teisėjai Valdimaras Bavajėnas, Viktoras Kažys ir Rūta Mickevičienė atmetė prokuroro skundą dėl netinkamai taikyto senaties termino, nes jis „juridine prasme nėra pamatuotas“.
Laimėjęs du teismus G. Skobas greičiausiai tikėjosi išvengti teismų maratono dėl nužudymo organizavimo, tačiau kruvinų praeities nuodėmių šešėlis jį pasivijo 2008-ųjų gruodžio pabaigoje, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Apeliacinio teismo nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Praėjusių metų rugpjūčio 11 dieną Vilniaus apygardos teisme byla pradėta nagrinėti iš naujo, tiesa, kaskart su didžiulėmis pertraukomis.
Šių metų spalio viduryje Vilniaus apygardos teismas turėjo paskelbti, kad suėjus senaties terminui G. Skobui nutraukiama įvairiuose teismuose beveik septynerius metus nagrinėta baudžiamoji byla. Tačiau G. Skobas išgirdo netikėtą žinią – tada teismas nusprendė kol kas nenutraukti jam iškeltos bylos, nes likus kelioms dienoms iki nutarties paskelbimo šio teismo pirmininkę Virginija Pakalnytę-Tamošiūnaitę iš Kauno pasiekė skandalinga medžiaga apie naujausią verslininko nusižengimą.
Tada gauta duomenų, kad G. Skobas galėjo sukurstyti Kauno senamiesčio lūšnynuose besiglaudžiančio benamio Igorio Riazanovo sumušimą. Tačiau Kauno policijai nepavyko surinkti tokių duomenų, todėl G. Skobas šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas tik kaip liudytojas.
Pasakiškais turtais garsėjančio G. Skobo pavardė gana dažnai minėta 1993–1995 metais, kai jis buvo vienas artimiausių skandalingai pagarsėjusio verslininko Arvydo Stašaičio bendražygių. Tuomet G. Skobas su Daktarų gaujos banditų užsakytu smogikų, 1996 metais balandį sušaudytu „Agoros“ prezidentu Sigitu Čiapu ir EBSW koncerno vadovu Gintaru Petriku priklausė vadinamajam Kauno kapitalistų elitui ir buvo įtrauktas į turtingiausių šalies verslininkų dešimtuką.
