Paskelbusi, kad nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių savininkai mokės visą nekilnojamojo turto mokestį - 1 proc. jo vertės, kaip priklauso pagal įstatymą, ir jokių nuolaidų negaus, Kauno miesto savivaldybė neskaičiuoja, kiek to mokesčio turėtų sumokėti ji pati.
Per visą miestą išsimėtę nemažai savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto - namų ir butų, kurių kiekvienas apibūdinamas kaip apgriuvęs, apleistas, nenaudojamas, avarinis ir netvarkingas, apdegęs.
Panašūs epitetai nenaudojamų arba naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų ir neprižiūrimų statinių sąrašuose yra taikomi ir valstybei ar Valstybės turto fondui priklausantiems statiniams. Bet tiek savivaldybė, tiek valstybės institucijos gali ramiai laukti, kol galutinai sugrius tas visas turtas, nes įstatymas joms atlaidus: nekilnojamojo turto mokesčio joms neprivalu mokėti.
„Manau, būtent savivaldybė, kuri gąsdina verslininkus ir nuosavų namų gyventojus įvairiomis sankcijomis už turto nepriežiūrą, pati turėtų rodyti pavyzdį, kaip tvarkytis, kadangi jai patikėtas ne politikų ar valdininkų, bet visų mokesčių mokėtojų turtas“, - sako miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas.
Pasak tarybos nario, įstatymų leidėjai šiuo atveju paliko spragą. „Turi būti rimtesnė atsakomybė taikoma ir savivaldybei, ir valstybei už turto nepriežiūrą. Kai asmeniškai atsakys kiekvienas darbuotojas, kuriam priklauso rūpintis turtu, tai neabejoju: griuvėsių Kaune bus mažiau, o gal ir visai nebeliks“, - Eltai sakė K. Mikėnas.
Kiekviena iš vienuolikos Kauno miesto seniūnijų savivaldybės administracijai ir politikams pateikė savo sudarytus nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų, neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašus. Vieną didžiausių sąrašų parengė Aleksoto seniūnija. Būtent jos sąraše tarp visų įrašytų objektų vos vienas kitas priklauso verslo atstovams. Daugiausia - savivaldybei, po vieną - Valstybės turto fondui bei Lietuvos Respublikai. Apleistų savivaldybės namų ar butų galima aptikti Vinčų, Blindžių, Žvaigždžių, Minkovskių, Marvelės, S. Hariso, Žiedų bei kitose Aleksoto gatvėse.
Net ir prestižiniame Žaliakalnyje, kur nekilnojamasis turtas kainuoja brangiausiai Kaune, savivaldybė irgi turi nuosavybės, kurios beveik 20 metų neprisiruošia parduoti ar pati neranda, kaip sutvarkyti bei kam panaudoti.
„Būklė bloga, negyvenamas, apdegęs“ ir panašiai teigiama apie savivaldybės turtą, esantį Radvilėnų plente, P. Dovydaičio, Č. Sasnausko, P. Vaičaičio, J. Mateikos, Minties rato gatvėse. Panašių apibūdinimų galima rasti ir kitų seniūnijų sąrašuose, kur taip pat yra savivaldybės turtas minimas.
Eltos korespondentė mėgino išgirsti konkrečių atsakymų, kodėl savivaldybė nešeimininkiškai elgiasi su savo ar jai patikėtu Lietuvos Respublikos turtu, tačiau savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento direktorė Virginija Žuromskaitė nieko konkretaus apie tai nepasakė.
„Įvairios priežastys yra, ir įstatymai įvairūs. Reikia žiūrėti kiekvieną atvejį. Kiek išgali, tiek savivaldybė turtą tvarko. Pinigų nėra, kai turėsim, tvarkysim“, - sakė departamento vadovė.
Į klausimą, kodėl per keliolika metų neparduotas nekilnojamasis turtas, kurio normaliai išlaikyti, neapleisdama, savivaldybė nepajėgia, valstybės tarnautoja aiškino, jog dabar parduoti neapsimoka, nes kainos mažos. „Kai kuriais atvejais nutarta turtą palaikyti, jei žemės sklypas didesnis formuojamas, tai bus galima daugiau gauti“, - teigė V. Žuromskaitė.
