Laikinojoje sostinėje puoselėjamas drastiškas kovos su rūkaliais planas. Jei jį pavyks įgyvendinti, prisidegti cigaretę centrinėse miesto erdvėse nebus galima, rašo "Lietuvos žinios".
Šalia Muzikinio teatro esantis miesto sodas, istorinis prezidentūros sodelis, Ąžuolyno, Salos, Santakos parkai ir kitos gausiai lankomos vietos netrukus gali tapti uždrausta zona rūkaliams. Kauno savivaldybės administracijoje jau rengiamasi didžiajam mūšiui su tabako mėgėjais. Jo iniciatorius - Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras. Šių metų pavasarį Laisvės alėjoje atlikta apklausa parodė, kad 68 proc. respondentų norėtų, jog reprezentacinėse Kauno vietose būtų draudžiama rūkyti.
Sprendimas parengtas
Savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotojas Algimantas Kažemėkaitis LŽ sakė, kad Kauno politikai nusprendė šį klausimą pirmiausia gerai aptarti ir tik tada imtis jį svarstyti iš esmės. Miesto taryba lemiamą žodį tars spalio viduryje. "Tai žmogaus teisių klausimas. Mes prieš nieką nekovojame. Neraginame imtis ir policinių priemonių", - tikino A.Kažemėkaitis. Jo teigimu, net jei draudžiamos rūkyti vietos būtų pažymėtos atitinkamais ženklais, svarbiausia čia - auklėjamoji funkcija.
Projektas parengtas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Miesto sveikatos strategai įsitikinę, kad centrinės Kauno erdvės turi būti uždaros rūkaliams.
Priešininkų daug
LŽ pamėgino išsiaiškinti kauniečių nuomonę šiuo klausimu. Kalbinti kelių miesto centre įsikūrusių kavinių ir barų savininkai mano, kad tokia drastiška priemonė nebus populiari. "Draudimais nieko nepasieksime. Kodėl mūsų valdžios vyrams taip sunku suprasti, kad taip tik dar labiau piktinsime žmones", - sakė vienas jų.
"Ką daryti, jei mano restoranas yra būtent tokioje erdvėje? Juk žmonės rūko ir rūkys. Vadinasi, jie mane aplenks ir rinksis šalutinėse gatvėse esančias užeigas?" - svarstė kitas verslininkas. Iš valdininkų planų šaipėsi ir Laisvės alėjoje kalbinti Vytauto Didžiojo universiteto studentai.
Buvęs Kauno meras Erikas Tamašauskas įsitikinęs, kad tokie "eksperimentai" vargu ar bus suprasti tautos. "Ankstesnis mėginimas jau turėjo parodyti miestiečių požiūrį. Visi tiesiog tyčiojosi iš absurdiškų dirbtinai sukurtų situacijų", - sakė tarybos narys.
Drausti jau bandyta
1993 metais, kai Laisvės alėja buvo paskelbta viena pirmųjų nerūkymo gatvių Europoje, pažangi kauniečių idėja gerokai pralenkė laiką. 2000-aisiais Kauno miesto taryba griežtus varžtus kiek atleido. Tačiau iki šiol niekas nėra atšaukęs draudimo rūkyti Karo muziejaus sodelyje.
Dabar miesto sveikatos strategai tikina, kad rengiamas draudimas rūkyti nurodytose viešosiose vietose būtų šiuolaikiškas europiniu mastu ir atitiktų visuomenės lūkesčius, būtų geras pavyzdys kitiems Lietuvos miestams.
Sprendimo projektas esą parengtas atsižvelgiant į moksliškai pagrįstas ir Europoje įsigalinčias tendencijas sudaryti saugią nuo tabako dūmų aplinką nerūkantiesiems. Pavyzdžiui, Liverpulyje (Anglija) draudžiama rūkyti visose viešose miesto vietose, Estijoje šiemet įvestas draudimas rūkyti autobusų stotelėse, požeminėse perėjose ir namų laiptinėse. Panašių pavyzdžių yra ir daugiau.
Argumentai ir rezultatai
Rūkymo mieste draudimo iniciatorių pateikiami argumentai gana svarūs. Pastebimai daugėja žmonių, pasisakančių, kad rūkantiesiems būtų taikomi ribojimai, kad jie nesudarytų sąlygų prievartiniam pasyviam rūkymui. Apie 75 proc. Europos šalių piliečių kelia tokius reikalavimus.
Teigiama, kad priėmus pateiktą svarstyti sprendimo projektą laukiama tokių pozityvių rezultatų: palaipsniui mažės rūkančiųjų nurodytose vietose skaičius, mažiau žmonių bus priversti rūkyti pasyviai, draudimas rūkyti viešosiose erdvėse lems rūkymo mažėjimą apskritai ir t.t.
Neigiamų priimto projekto pasekmių neįžvelgiama. Tačiau pripažįstama, kad gali pasireikšti ir neigiama visuomenės nuomonė.
Sigitas Valadka
