Kauno klinikų Intensyvios terapijos skyriuje gydomas 62 metų sunkios būklės ligonis, kuriam diagnozuota stabligė. Tiriant nustatyta, kad vyras galėjo šia liga užsikrėsti beveik prieš dvi savaites, kai palyginti lengvai susižeidė dirbdamas sode.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė teigia, jog kasmet Lietuvoje registruojama nedaug stabligės atvejų -4-6, tačiau bent pusė jų dėl komplikacijų baigiasi ligonio mirtimi. Dažniausios šios ligos komplikacijos - pneumonija, laringospazmas, raumenų plyšimas, galūnių kaulų ir stuburo slankstelių kompresiniai lūžiai.Iki šiol vaikus nuo šios mirtinos ligos saugojo skiepai, nes dauguma mažųjų buvo laiku paskiepijami pagal vaikų skiepų kalendorių. Pastaruoju metu kai kurie tėvai nesutinka, kad jų vaikai būtų skiepijami. Skiepytis dažnai pamiršta ir suaugusieji.
„Vaikystėje kiekvienas esame gavę skiepų. Bet skiepijimą tam tikrais periodais reikia pakartoti. Prabėgus dešimtmečiui po privalomo skiepo žmogui turėtų būti skiriama kombinuota difterijos ir stabligės vakcina. Deja, turime Lietuvoje mirties nuo stabligės atvejų. Vienas žmogus eidamas užkliuvo už išsikišusio iš žemės vamzdžio, susižeidė nesunkiai, bet neišgyveno, nes jam išsivystė stabligė. Nepavyko gydytojams išgelbėti ir moters, įsidūrusios sode rožės krūmo spygliu. Ji mirė nuo stabligės“, – Eltai pasakojo Kauno klinikinės ligoninės Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vyresnioji ordinatorė gydytoja Vilija Petrulienė.
Stabligės sukėlėjai aplinkoje yra labai plačiai paplitę. Gyvūnų ir žmonių išmatose, mėšle, dirvožemyje ir netgi dulkėse gali būti pakankamas kiekis šios bakterijos sporų ligai sukelti. Apie 80 proc. stabligės atvejų sudaro ligos po smulkių buitinių traumų, dėl kurių neretai netgi nesikreipiama į medikus.
Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių atsiradimo svyruoja nuo 2 iki 21 dienos. Dažniausi stabligės simptomai yra raumenų spazmai, kuriuos gali sukelti net ir labai mažas dirgiklis – šviesa, triukšmas, prisilietimas. Patiriantis traukulius ligonis nustoja kvėpuoti, veidas pamėlynuoja, kūnas išsilenkia lanku, nugara neliečia lovos (pakaušio – kulnų padėtis), veide atsispindi siaubas ir skausmas, sąmonė išlieka nesutrikusi.
