Mero organizacijai „Vieningas Kaunas“ užsitikrinus taryboje daugumą, oficialių koalicijos partnerių valdantieji sako neieškosiantys, tačiau tikisi paramos.
„Komanda nesikeičia. Todėl ir nesikeičia, kad visi žino, ką darė, ką reikia tęsti, ką naujai pradėti“, – BNS posėdžio išvakarėse sakė Kauno meras.
Jo pavaduotojais ir toliau liks bendražygiai iš „Vieningo Kauno“ – Mantas Jurgutis ir Andrius Palionis.
„Iš esmės kalbant apie komandą, kuri dirbo iki šiol miestui, visas branduolys išlieka, – BNS sakė A. Palionis. – Tai tęstinumas yra.“
Administracijai vadovaus šias pareigas iki šiol ėjęs Tadas Metelionis. Neturėtų keistis ir administracijos direktoriaus pavaduotojai, tačiau jie, pasak miesto valdančiųjų, dėl įstatymų pakeitimų gali dirbti naujose pareigose.
Dirbs be koalicijos
Po kovo 5-ąją vykusių rinkimų „Vieningas Kaunas“ turės 26 iš 41 vietos taryboje, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – aštuonias, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – keturias, o Socialdemokratų partija – tris.
Antradienį prisiekę naujosios tarybos nariai ir administracijos vadovai dirbs pagal naują Vietos savivaldos įstatymą, įsigaliojusį balandžio 1-ąją.
„Kalbant apie valdančiąją koaliciją – ne koaliciją, tai mūsų filosofija labai paprasta: pagal naują įstatymą tiek meras, tiek vicemerai nebėra tarybos nariai, administracija ir meras teikia sprendimo projektus, ir taryba apsisprendžia. Tai jeigu tam kursui pritaria, tai ir balsuoja už. Jeigu nepritaria, balsuoja kitaip“, – sakė A. Palionis.
Jau pirmajame ture rinkimus laimėjęs V. Matijošaitis neslėpė vis dar turintis nuoskaudų buvusiems politiniams konkurentams po rinkiminės kampanijos: „juos visus pažįsti, bet kai ateini į debatus per rinkimus, ateina pas tave visai kiti žmonės“.
Derybų su kitomis politinėmis jėgomis, pasak Kauno mero, „nebuvo ir, matomai, nebus“.
A. Palionis teigė kaip visiškai opozicinę Kaune matantis tik Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus: „visi kiti racionaliau į viską žiūri“.
Valdantieji tikisi, kad tiek socialdemokratai, tiek „valstiečiai“ parems bent dalį tarybos sprendimų.
Tikisi Vyriausybės paramos
Kauno valdantieji kaip didžiausius šią kadenciją laukiančius darbus įvardija Kėdainių tiltą ir M. K. Čiūrlionio koncertų centrą. Abiems jie tikisi Vyriausybės paramos.
„Tiltai turi atsirasti, tik gerai būtų, kad ir Vyriausybė kažkiek prisidėtų. Pasibaigia inauguracijos, prasideda naujas etapas ir važiuosime su direktoriumi, su vicemerais pas premjerę kalbėtis. Šiemet tegul mes pradėsime vis tiek statyti. Šiemet nesitikime, nes ir karai, ir visokios problemos, kad parems, bet ateityje miestui per brangu, neįmanoma, pastatyti vienam tilto“, – sakė V. Matijošaitis.
Kauno valdantieji motyvuoja, kad šis ir kiti panašūs objektai yra ne vietos, o nacionalinės svarbos.
„Kėdainių tiltas kaip toks yra valstybinės svarbos, Jis nėra Kauno lokalusis tiltas. Tai gali statybos prasidėti ir šiemet. Kiek jos truks priklauso, ar Vyriausybė palaiko, ar ne, kadangi nuo pinigų kiekio gali terminus labiau planuoti“, – sakė M. Jurgutis.
Vis dėlto iki šiol, pasak A. Palionio, derybos su centrine valdžia nebuvo itin sėkmingos.
Didžiausiu iššūkiu Kauno valdantieji įvardija darbą pagal naująjį Vietos savivaldos įstatymą, kol kas nesuderintą su kitais teisės aktais. Jame, pasak politikų, trūksta tokių dalykų kaip, pavyzdžiui, galimybės įgalioti specialistus, kad šie galėtų pasirašyti įvairius leidimus.
Kol kas pareiga išduoti leidimus sunkvežimiams, vaikų paėmimui, reklamoms, medžiams kirsti ir kitus teks merams.
„Dabar yra vienas įstatymas ir pilka zona. Viskas ant mero“, – sakė M. Jurgutis.
