Joana Lapėnienė, Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Kaune aukcione parduotas namas su visais gyventojais. Name – Krašto apsaugos ministerijos tarnybiniai butai, kuriuos ministerija nusprendė parduoti ir taip papildyti savo biudžetą. Tik kodėl iki tol siūlyti patiems gyventojams išsipirkti butai paskutinę minutę aukcione parduoti visi iš karto, nelabai aišku.
Dabar visi turi savų argumentų: Turto bankas sako, kad kitaip parduoti jis negalėjo, ministerija tikina, kad aiškinasi situaciją ir pagal išgales padės su visais butais parduotiems esamiems ir buvusiems kariškiams. Advokato nuomone, pažeista konstitucinė žmonių teisė. Kaip jaučiasi pirkėjas, nusipirkęs ne tik pastatą, bet ir žmones? Ir ką daryti žmonėms su kūdikiais ant rankų, kai išsikraustyti, regis, tik vienas kelias – į gatvę.
Ponios Aldonos vyras vieno kambario butą su bendra virtuvee gavo prieš dvidešimt metų, dabar jis atsargoje. Čia užaugusi duktė jau pati augina keturių su puse ir vienuolikos mėnesių mažylius. Apie grėsmę mažamečiams atsidurti gatvėje Kauno Vaiko teisių apsaugos tarnyba teigia sužinojusi tik iš mūsų. Ši šeima, kaip ir kiti nuomininkai, privalės išsikraustyti per 30 dienų.
„Reikės nuomotis kažką, o kaip išgyvent, nežinau“, – sako nuomininkė Aldona Kasperavičienė.
Krašto apsaugos ministerija 2009 m. nusprendė atsisakyti tarnybinių butų, perdavė juos Turto bankui, kad šis juos parduotų. Šiame Kauno vienaukštyje glaudžiasi penkios šeimos. Joms prieš dvidešimt metų skyrusi tarnybinius butus Krašto apsaugos ministerija garantavo, kad pasibaigus tarnybai jie galės čia likti. Tai numatė iki 2001 m. galiojęs Civilinis kodeksas, Vyriausybė 1993 m. taip pat įsipareigojo, kad „atleidžiant tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkus į atsargą, neiškeldinama iš Krašto apsaugos ministerijos tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikus kitų [...], jeigu jie ištarnavo krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 10 metų“.
Lietuvą ginti prisiekę pareigūnai patikėjo valstybės duotu žodžiu, remontavo savo butus, tvarkė aplinką. Tačiau panašu, kad jie nuo savo sodintų obelų vaisius skina paskutinį kartą, todėl netrukus į atsargą išeisiantis karo medicinos majoras Saulius Katkus neslepia kartėlio.
„Tiesą sakant, neturiu kur eiti. Šičia mes praleidom jau 22 metus – šituose butuose. Šičia esam pripratę, mūsų vaikai čia. Mano sūnus tarnauja dabar baziniuose kariniuose mokymuose ir jis taip pat stengiasi Lietuvą saugoti. Norėjom, kad leistų mums šičia gyventi“, – sako nuomininkas karo medicinos majoras Saulius Katkus.
Žmonės sako iki paskutinės minutės buvo liūliuojami pažadais, jog kiekvienas savo būstą galės išsipirkti. Tačiau aukcione paaiškėjo, kad pastatas parduodamas vienu mostu ir jau atsirado pirkėjas.
„Prieš aukciono registracijos pabaigą, jau likus tik valandai, vyksta netikėta registracija. Supratom, kad kažkas negerai“, – sako name butą besinuomojantis atsargos majoras Arūnas Lileikis.
Turto banko atstovai atremia, kad šio turto kitaip realizuoti negali.
„Visų pirma, Turto bankas turi vienintelį mechanizmą, kaip parduodamas valstybės turtas. Tai yra viešasis aukcionas“, – sako Turto banko Turto atnaujinimo tarnybos direktorius Laimas Daniūnas.
Karių teisių gynimo centro vadovas sako, kad šitaip elgdamasi su pareigūnais valdžia kerta šaką, ant kurios sėdi.
„Kaip gali šiandieninis jaunas karininkas tikėti, kad juo bus pasirūpinta senatvėje, kai jis mato tokį pavyzdį, kai į gatvę yra metami karininkai“, – sako Laimonas Jakas.
Turto bankas aiškina, kad naudą gaus ne kas kitas, o pastaruoju metu nustekenta krašto apsauga, o aukcione namo kaina nuo pradinės „ženkliai“ pakilo.
„Valstybė iš tikrųjų išloš ir tos lėšos, kurios bus gautos už tą parduotą turtą, bus naudojamos krašto apsaugos reikmėms. Jos paklius ne į biudžetą, o bus tiesiogiai naudojamos krašto apsaugos reikmėms“, – sako L. Daniūnas.
Į gatvę vejami pareigūnai šį aukcioną ginčija teisme. Dabar jau susigriebė ir krašto apsaugos vadovybė.
„Taip, mes esame mūsų karių pusėje, mes ir konsultuojame, teikiame mūsų juristų paslaugas, aiškinamės tą situaciją“, – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Civilinės teisės eksperto nuomone, valstybė pareigūnus paprasčiausiai diskriminuoja: jiems, skirtingai nei kitiems Lietuvos piliečiams, atimta teisė privatizuoti valstybės nuosavybę, t.y. gyvenamą būstą.
„Kodėl iš jų yra atimama konstitucinė teisė, kuri buvo pagrįsta teisėtais lūkesčiais, privatizuoti tuos butus, kurie taip pat yra Lietuvos Respublikos nuosavybė?“, – sako advokatas Edmundas Budvytis.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia esanti bejėgė – pakeisti įstatymai nenumato galimybės kariams naudotis tarnybiniu butu ilgesnį laiką, išimčių nėra ir buvusiems kariuomenės kūrėjams. Esą Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, kurio nuopelnai valstybei įvertinti apdovanojimais, negali už tai reikalauti materialinių gėrybių ar privilegijų. Tuo metu pareigūnai atkerta prašantys ne privilegijų, o kad KAM laikytųsi anksčiau pasirašytų sutarčių.
