Gyventojai viltis deda ne į Vyriausybę, o į renovaciją. Tokią realybę atskleidžia sostinės Pašilaičių daugiabučių namų bendrijos pirmininko pavaduotojas. Pasak jo, atnaujintų namų gyventojai jau džiaugiasi net perpus mažesnėmis sąskaitomis, o ar šilumą pavyks atpiginti valdžiai, gyventojai spėlioti nesiima.
„Vasarą ji pigesnė būna, kai biokuru kūrenama ir pakanka karštam vandeniui ruošti. Kiek žinau, ir biokuro pakanka, todėl pigesnė kilovatvalandė. O kai jau pradės dujom kūrenti, turbūt kainos bus nemažos“, - mano Pašilaičių bendrijos pirmininko pavaduotojas Kazimieras Matačiūnas.
Vyriausybė jau daugiau kaip metus tęsia šilumos ūkio pertvarką. Viltys dedamos būtent į biokuro panaudojimą – šilumą gaminant iš jo kainos žymiai mažesnės. Šiandien Vyriausybėje aptarta, kaip sekasi įgyvendinti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektą. Energetikos ministras tikina, kad pažadai beveik trečdaliu sumažinti šildymo kainas – ne iš piršto laužti.
„Taip, šitie projektai yra geri, valstybės vykdomi šilumos ir biokuro turėtų atnešti naudą, ypač Vilniuje, kur šilumos kaina pakankamai didelė, prognozuojamas 20-30 proc. atpigimas. Pati šiluma šiek tiek jau pigo nuo to laiko, bet apie 20 proc. su trupučiu tikimasi“, - teigia energetikos ministras Rokas Masiulis.
Tiesa, gerokai mažesnių skaičių sąskaitose galima tikėtis tik po dvejų ar trejų metų. Vėliausias terminas programai įgyvendinti – 2020-ieji. Vis dėlto kainų mažėjimo esą tikimasi ir ateinančią žiemą.
„Vakar mes pristatėm naują pajėgumo modelį. Vien dėl to pajėgumo modelio apie 5 proc. Vilniuje šiluma turėtų atpigt. Kai kuriuose miestuose – net iki 15 proc.“, - tikina R. Masiulis.
Naujoji Vilniaus šilumos tinklų direktorė, buvusi prezidentės patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters sako kol kas nedalijanti nei gerų, nei blogų naujienų. Esą dabar svarbiausias uždavinys – perimti šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“.
„Žinoma, ateičiai, kai turtas bus perimtas, nuo 2017 metų pavasario, Vilniaus šilumos tinklams ta atsakomybė kris ir mes kaip savo prioritetą išsikelsime vilniečių kainų mažinimą“, - sako Vilniaus šilumos tinklų direktorė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Tuo metu Kauno meras tikina, kad šilumos kainos čia išliks mažiausios visoje šalyje.
„Kaina šiek tiek pigs, tačiau Kaune yra jau seniau įgyvendinami visi katilinių renovavimo projektai ir Kaunas jau baigė pilnai pereiti prie biokuro. Šiai dienai Kaune ir kitą sezoną šiluma bus pigiausia visoje Lietuvoje“, - prognozuoja Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Sostinės gyventojai už centralizuotą šildymą moka brangiausiai. Per metus šilumos kaina labiausiai sumažėjo Kaune – 15 procentų. Tarp penkių didžiųjų miestų šildymas pigiausias Šiauliuose.a
