Kauniečiai rodo būsimą priedangą po savo daugiabučiu, kuri apsaugotų nuo skeveldrų ar smūgio bangos atėjus dienai X. Pirmiausia, suplanavo, kur bus papildomi avariniai išėjimai, sako, tarpukariu statytame name buvusi net slėptuvė.
„Kai statė namą tai planavo, kad bus slėptuvė, tai durys tokios yra padarytos specialiai. Storos durys, jos buvo kaip laive, su tokiais užraktais“, – pasakoja gyventojas Kęstutis Kunigiškis.
Tad beliks tik kiek patobulinti rūsio patalpas. Šiuos darbus finansuos Kauno savivaldybė, o minimalius patogumus jau svarsto įsirengti už savas lėšas.
„Įsirengsime tualetą, čia yra kanalizacijos vamzdis, prie jo prisijungsime, vandentiekis yra irgi, vamzdžiai“, – sako gyventojas Henrikas Čerka.
Pateiktos vos 5 paraiškos
Tačiau tokių daugiabučių gyventojai Kaune – vienetai. Kauno savivaldybės specialistai priblokšti. Nors siūlo padengti visas išlaidas, jei kauniečiai nuspręs daugiabučių rūsius pritaikyti ekstremalioms situacijoms, žmonių reakcija vangi. Per pusmetį – vos 5 paraiškos.
„Labai pasyviai reaguoja žmonės ir netgi besidominčių nėra daug“, – komentuoja Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.
Vieno namo rūsio pritaikymui Kauno valdžia skiria nuo 4 iki 10 tūkstančių eurų, kokius darbus atlikti – sprendžia patys gyventojai.
„Avarinių išėjimų, langų dangalų įrengimas, elektros energijos tiekimo rezervinio, apšvietimo takų – daugiau yra tų priemonių, vienas iš svarbiausių, kad reikia priimti sprendimą butų savininkų daugumos, kitas aspektas – rūsyje turimos patalpėlės, sandėliukai – niekas nenori jų transformuoti ar atsisakyti“, – teigia K. Sakalauskienė.
Kad žmones tenka įtikinėti dėl priedangų įrengimo, pripažįsta ir dalį Kauno daugiabučių administruojančios įmonės vadovai.
„Siūlom gyventojams, kad jūs turit galimybę pasinaudoti šia programa, jaustis šiek tiek saugesniais, turėti priemones, ar panaudosit jas, ar nepanaudosit, čia jau yra klausimas, kurio nieks nežino“, – sako „Kauno butų ūkio“ generalinis direktorius Marijus Zaborskas.
Priedangų šalyje trūksta
O Vyriausybės iškeltas tikslas, kad didžiuosiuose miestuose esančiose priedangose tilptų bent 60 proc. gyventojų.
„Jokiu būdu atsipalaiduoti negalima, mūsų vyriausybė pradėjo bent jau judinti šį procesą, savivaldybės turėjo inventorizuoti savo priedangas, pažymėti ir Kaune nėra patys geriausi rezultatai, tai čia, čia savivaldai didžiulis klausimas“, – komentuoja buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Kaunas ieškojo papildomų patalpų priedangoms viešosiose įstaigose.
„Padaugėjo kvadratūra pačių priedangų, jas patikslinom pagal miesto poliklinikos, švietimo skyriaus pateiktus duomenis ir dėl to padidėjo mūsų gyventojų talpinamas skaičius iki 40 procentų nuo visų gyventojų“, – teigia Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vyriausiasis specialistas Jonas Tarasevičius.
Bet, deja, vyriausybės plano vis tiek nepasiekia. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, priedangų trūksta daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
