Gana prasta situacija, įrengiant priedangas, tarp didmiesčių vyrauja Panevėžyje, kur šiuo metu į priedangas sutalpinti pavyktų apie 15 proc. gyventojų.
Visgi Panevėžio savivaldybės parengties pareigūno Justo Laurinavičiaus teigimu, miestas jau yra išnaudojęs visus valstybei ir savivaldybei priklausančius pastatus priedangoms įrengti.
„Panevėžys yra toks miestas, kad nėra per daug statomų naujų objektų, nėra požeminių aikštelių, tai mums ir susidaro ta problema, kad mes neturim tokių didelių galimybių, kaip turi kiti didieji miestai“, – sako Panevėžio savivaldybės parengties pareigūnas.
Tiesa, J. Laurinavičius priduria, kad siekiant gerinti situaciją mieste šiuo metu Panevėžio savivaldybė yra pateikusi paraišką Projektų valdymo agentūrai, kurioje numatyta išplėsti esamų priedangų plotą ir tam skirti apie 300 tūkst. eurų.
Manoma, kad tokiu būdu priedangose būtų galima sutalpinti nuo 12 iki 15 proc. daugiau gyventojų.
J. Laurinavičius prideda, kad šiais metais, plečiant priedangų tinklą Panevėžyje, planuojama skelbti konkursą, kuriame galėtų dalyvauti ir daugiabučių namų bendrijos.
„Daugiabučio namų bendrija turės atitikti bent 3 kriterijus (iš 6 – tv3.lt) pagal dabartinius nuostatus. <...> Jeigu jie iš tų 6 kriterijų bent jau 3 atitiks, galės dalyvauti tame konkurse ir gauti piniginį prizą“, – žurnalistams aiškino J. Laurinavičius.
Uostamiestyje susiduriama su gyventojų pasipriešinimu
Didžioji dalis gyventojų į priedangas netilptų ir Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, uostamiestyje yra įrengta 90 priedangų, o jose iš viso tilptų apie 31 tūkst. gyventojų (20 proc. visų savivaldybės gyventojų).
Visgi tam, kad Klaipėdos miestas pasiektų VRM iškeltą 60 proc. tikslą, iš viso Klaipėdos priedangose turėtų tilpti apie 95 tūkst. gyventojų.
Anot uostamiesčio savivaldybės atstovų, daugiausiai priedangų įrengta švietimo, kultūros ir kitose įstaigose.
„Kitaip nei kitose savivaldybėse, Klaipėdoje prie priedangų nepriskiriami daugiabučių namų rūsiai ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, nes šie objektai paprastai priklauso fiziniams ar juridiniams asmenims ir tokiai iniciatyvai reikalingas raštiškas visų savininkų sutikimas“, – nurodo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai.
Tiesa, uostamiesčio savivaldybė atkreipia dėmesį, jog idėja įrengti priedangas daugiabučių rūsiuose ar požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse patinka ne visiems gyventojams.
„Be gyventojų sutikimo teisiškai tokių procedūrų negalima atlikti. Kreipiamasi į daugiabučių namų savininkų bendrijas, tačiau susiduriama su gyventojų pasipriešinimu dėl jiems priklausančių patalpų panaudojimo priedangoms pritaikyti“, – teigiama raštiškame Klaipėdos miesto savivaldybės atsakyme.
Tiesa, savivaldybės atstovai pažymi, kad karo atveju, Klaipėdos miesto gyventojams dėl jų saugumo būtų rekomenduojama apskritai išvykti iš miesto.
O uostamiestyje liktų tik gyvybiškai svarbias funkcijas vykdantys institucijų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų darbuotojai bei mobilizuoti į kariuomenę gyventojai.
„Tokiu atveju gyventojų, kuriems būtų reikalingos priedangos, skaičius žymiai sumažėtų“, – nurodo Klaipėdos miesto savivaldybė.
„Civilinės saugos specialistai, vykdydami gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais nuolat dalinasi informacija ir patarimais, kaip kiekvienas gyventojas gali įsivertinti savo gyvenamąją aplinką ir rasti saugiausią vietą pasislėpti oro pavojaus atveju. Klaipėdos miesto savivaldybė socialinių tinklų, žiniasklaidos pagalba planuoja skatinti gyventojų iniciatyvas ieškant naujų statinių, kurie galėtų būti pritaikomi kaip laikinos priedangos oro pavojaus atveju“, – prideda jie.
Priedangų trūksta daugiau nei pusėje savivaldybių
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovas Mindaugas Bajarūnas pažymi, kad beveik pusė savivaldybių (28 iš 60) yra pasiekusios reikiamą priedangų skaičių.
„Vilnius – pirmasis iš didžiųjų miestų pasiekė nustatytą minimalų priedangų poreikį ir šiuo metu turi daugiausiai priedangų visoje šalyje – beveik 2200 priedangų, kuriose tilptų visi sostinės gyventojai“, – teigia M. Bajarūnas.
„Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Panevėžio miesto, Plungės rajono, Šilutės rajono, Vilniaus rajono yra tos savivaldybės, kurios dar nėra užtikrinusios Vyriausybės nustatytų priedangų skaičiaus reikalavimų“, – prideda jis.
VRM atstovas taip pat prideda, kad yra kelios pagrindinės priežastys dėl ko daliai savivaldybių nepavyksta įrengti tinkamo skaičiaus priedangų:
- „Esami pastatai neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai" nuostatoms, todėl jie nėra įtraukiami į priedangų sąrašus (pvz., Panevėžio m. sav.);
- Nepakankamas pastatų su rūsiais skaičius (ypač Vakarų Lietuvos savivaldybėse);
- Nepasiekiami susitarimai su daugiabučių namų bendrijomis dėl patalpų naudojimo (pvz., Vilniaus r. sav.)“, – nurodo M. Bajarūnas.
Šiemet priedangoms planuojama skirti 12 mln. eurų
Be to, nuo 2024 m. lapkričio mėn. visos savivaldybės galėjo teikti paraiškas priedangų įrengimo ir modernizavimo finansavimui.
Iš viso gauti finansavimą priedangoms, pasak M. Bajarūno, paraiškas pateikė 57 šalies savivaldybės.
„Iš viso planuojama skirti ne mažiau kaip 12 mln. eurų nemažiau kaip 300 priedangų“, – praėjusią savaitę kalbėjo Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
O iki 2030 metų iš viso priedangų modernizavimui planuojama skirti 77 mln. eurų.
Anot M. Bajarūno, per šią Vyriausybės kadenciją ruošiamasi investuoti į ne mažiau kaip 1000 priedangų, sustiprinant jų atsparumą ir (ar) pritaikant asmenims su negalia.
„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nuo 2023 m. statant naują pastatą, skirtą visuomenės poreikiams ir talpinantį daugiau nei 100 žmonių vienu metu, arba daugiabutį gyvenamąjį namą, kuris yra penkių ar daugiau aukštų, jame privalo būti suprojektuota ir įrengta priedanga.
Primename, kad civilinės saugos specialistai yra parengę rekomendacijas kaip gyventojai savo namų rūsiuose galėtų įsirengti asmenines priedangas (informacija skelbiama [http://www.LT72.lt)]www.LT72.lt), skatiname ir pačius gyventojus imtis apsaugos veiksmų. 2024 m. apklausos duomenimis, namuose rūsį, pritaikytą slėpimusi, turi 26 proc. gyventojų“, – akcentuoja M. Bajarūnas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
