Nėra atsakingų už tai, kad vos galą su galu sudurianti ir biudžeto nesurenkanti Kauno miesto savivaldybės administracija nepanaudojo dosniai atseikėto beveik milijono litų. Už šiuos pinigus turėjo būti įrengta Sporto šlovės alėja.
„Mes tų pinigų neprašėme“, - apie Vyriausybės nutarimu Kaunui skirtus ir galiausiai jai grąžintus 800 tūkst. litų LŽ sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Valius Knokneris. Jis pabrėžė, kad Sporto šlovės alėjos projektavimo darbai vėlavo. „Iškart pasakiau, kad tų pinigų panaudoti nespėsime“, - teisinosi V.Knokneris, paklaustas, kodėl nesistengė paspartinti proceso ir bent įsigyti alėjai sutvarkyti reikiamo projekto, kainuojančio apie 160 tūkst. litų, rašo „Lietuvos žinios“.
Prašymo neišgirdo
Vyriausybė Kauno miesto savivaldybės administracijai 800 tūkst. litų skyrė ir pervedė dar gegužės mėnesį. Per septynis mėnesius laikinosios sostinės valdininkai tesugebėjo pasirašyti projekto užsakymo sutartį ir Kultūros paveldo departamentui perduoti architektų dokumentus. „Lėšos turėjo būti panaudotos iki metų pabaigos. Vyriausybės prašėme pakeisti sprendimą ir skirti šią sumą vienam iš tiltų tvarkyti. Tačiau mūsų prašymas nebuvo išgirstas, todėl pinigus grąžinome į valstybės biudžetą“, - aiškino V.Knokneris.
Užsigulėjo stalčiuose
Pinigai alėjai įrengti buvo skirti sporto visuomenės prašymu. Tačiau kalbėdami apie gautas lėšas Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai nuopelnus buvo linkę priskirti sau. „Per palyginti trumpą aštuonių mėnesių laiką buvo surašyti motyvuoti raštai visoms miesto ir šalies institucijoms, parengta koncepcija, architektūrinė užduotis, topografinė nuotrauka bei statybos darbų sąmata. Kęstučio Linkaus įmonė „Pilis“ ir architekto Vidmanto Minkevičiaus individuali įmonė parengė projektą“, - rašyta Kauno miesto tarybos sekretoriato platintuose pranešimuose spaudai.
LŽ kalbintas architektas V.Minkevičius dėl prarastų pinigų sakė nenorįs rodyti pirštais ir ieškoti kaltų. „Nustebau sužinojęs, kad jau turėdama pinigus Kauno miesto savivaldybės administracija tris mėnesius rengė vien projekto įsigijimo sutartį, o visi kiti dokumentai dūlėjo valdininkų stalčiuose“, - piktinosi jis.
Kalti - valdininkai
Tik praėjusią savaitę Sporto šlovės alėjos projektas pasiekė Kultūros paveldo departamentą. Vieta, kurioje numatoma ją įrengti, yra saugotina, tad departamento atstovai įsitikinę, jog būtina sudaryti ir patvirtinti specialųjį planą. „Tai reiškia, kad darbai bus atidėti dar metams“, - be užuolankų teigė V.Minkevičius. Architektas įsitikinęs, kad biurokratai dabar turi laisvas rankas nieko neveikti, nes tai, ką galima išspręsti per vieną dieną, sprendžiama tris savaites ar net ilgiau. Jo manymu, alėjos įrengimu suinteresuota miesto valdžia turėjo pasirūpinti, kad dokumentai būtų patvirtinti greičiau. „Tada pradėti statybos darbus būtume galėję gruodžio pradžioje“, - mano projekto autorius.
V.Minkevičius, gavęs miestui itin svarbų ir skubų darbą, į savo įmonę papildomai priėmė dar vieną darbuotoją, kuris rūpinosi šios idėjos įgyvendinimu. Tačiau papildytos architektų pajėgos nesugebėjo susidoroti su valdininkų abejingumu. „Jei būčiau anksčiau suvokęs, kad miesto vadovams tas projektas nerūpi, pats būčiau varstęs valdininkų kabinetų duris. Tačiau maniau, kad labiausiai juo turėtų rūpintis būtent savivaldybės klerkai“, - sakė V.Minkevičius.
Gražus sumanymas
Sporto šlovės alėja turėtų driektis nuo K.Petrausko gatvės iki S.Dariaus ir S.Girėno paminklo, žyminčio Ąžuolyno parko pradžią. Nuo čia ji turėtų sukti į dešinę ir pasiekti Kauno sporto halę. Pagal architektų sumanymą ir sporto bendruomenės pageidavimą, visoje pėsčiųjų alėjoje turėtų būti pakeistas grindinys, sumontuoti nauji šviestuvai.
Sporto šlovės alėjos prieigose yra Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) bei S.Dariaus ir S.Girėno stadionas. „Ketiname atkurti prieš karą buvusį vaizdą“, - sakė architektas.
Dabartinių S.Dariaus ir S.Girėno paminklo prieigų projekto autorius - architektas Henrikas Žukauskas. Dvi aikštės (iki Ąžuolyno ir Kauno sporto halės) pagal jo projektą buvo įrengtos 1974 metais. S.Dariaus ir S.Girėno paminklas čia atsirado prieš 18 metų.
„Abiejų aikščių grindinys yra labai nusidėvėjęs. Siūloma pagaminti betonines plokštes, į betoną įmaišant smulkios frakcijos akmenėlių, ir jomis iškloti beveik 500 metrų ilgio pėsčiųjų alėją“, - apie sumanymą pasakojo V.Minkevičius. Priešais LKKA ketinama įrengti fontanus, o į naują grindinį įspausti daugiau nei 3 tūkst. garsių mūsų šalies sportininkų pavardes. Erdvėje, esančioje tarp paminklo S.Dariui ir S.Girėnui ir sporto halės, ketinama įamžinti Lietuvos sportui nusipelniusius asmenis bei organizacijas.
Kristina Kučinskaitė
