86 mln. litų paramos iš Europos Komisijos (EK) daugiabučių modernizavimui užteks tik pusei panašią ją norinčiųjų gauti namų bendrijų, ką jau kalbėti apie tą didžiąją daugumą, kurios tokio prašymo nepateikė.
Spalio pabaigoje EK pritarė, kad iš Ignalinos atominės elektrinės (IAE) paramos fondo 25 mln. eurų (apie 86 mln. litų) būtų panaudoti įgyvendinant daugiabučių namų modernizavimo programą. Neabejotina, kad būstai bus šiltinami visiems Lietuvos gyventojams po IAE uždarymo smarkiai pabrangusios elektros sąskaita, rašo „Respublika“.
Elektrinė matematika
Tai įrodyti nėra sunku - užtenka paimti į rankas pieštuką ir popieriaus lapą. Dabar elektros kilovatvalandė Lietuvos gyventojams kainuoja 33 ct ir 29 ct (naudojantiems elektrines virykles), įmonės tiekėjams moka mažiau. Tačiau jei vidutinė kilovatvalandės kaina Lietuvoje būtų net ir 24 ct, žinodami, kad, pavyzdžiui, 2007-aisiais šalyje buvo sudeginta 12 635,6 GWh elektros, sužinosime, jog praeitais metais sudeginome elektros už maždaug 303 milijonus litų.
Gegužės mėnesio „Danske“ banko prognoze, uždarius IAE gyventojams galbūt teks mokėti net po 70 ct/kWh. Galime spėti, kad drauge su verslo įmonėmis ateityje lietuviams elektra vidutiniškai gali kainuoti maždaug 60 ct/kW. Ir jei manysime, kad Lietuva sunaudos elektros energijos ne mažiau kaip pernai, tuomet išeis, kad per metus būsime priversti išleisti apie 758 mln. Lt.
Galutinis spėjamas skirtumas fantastinis - 455 mln. Lt. Ir jis, gali būti, susidarys vos per metus!
Apie dešimtmečio ir ilgesnį laikotarpį net baisu ir pagalvoti! Todėl tie Europos Sąjungos (ES) skiriami 86 milijonai tėra, mūsų vertinimu, kaulas, mestas provincialams už IAE uždarymą. Tačiau, pasirodo, ir jo užteks ne visiems. Maža to, milijonai dar ir gauti nėra.
Laukia ir tikisi
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, kad lėšos patektų į rankas ir jas būtų galima pradėti naudoti įgyvendinant projektus, EK turi būti atliktos tam tikros procedūros ir suderinti tolesni modernizavimo veiksmai.
„Kol nėra pritarta procedūroms, arba kitaip sakant, nėra nustatyta tvarkos, kokiais būdais padaryti išmokėjimus, kokie projektai EK priimtini, kas gali būti finansuojama ir kas negali, tol mes negalime pritarti parengtų investicinių projektų įgyvendinimui“, - „Respublikai“ sakė V. Serbenta ir pridūrė: „Suprantu gyventojų lūkesčius: EK pritarė skirti pinigų, kodėl neduodate?! Šiuo atveju reikia išlaikyti visą procedūrą kokia ji yra“.
Šiuo metu paramos laukia 200 visų Lietuvoje parengtų ir patvirtintų projektų, tačiau panaudojus pinigus, įgyvendinta bus tik per 100 projektų. Kada bus pradėti kiti laukiantys projektai, kol kas neaišku.
„Va, čia yra klausimas, nes neaišku, kiek bus skirta lėšų kitų metų biudžete. Tada būtų galima daryti tam tikras prognozes. Aš labai norėčiau tikėti, kad šiuo metu parengti projektai kitais metais galėtų būti įgyvendinti. Labai tikiuosi“, - sakė V. Serbenta.
Esminių kriterijų, kurie projektai įgyvendinami pirmiausia, nesą, tačiau jie atsiranda, kai projektų parengiama daugiau negu valstybė turi lėšų - tokiu atveju atsižvelgiama į datą.
„Trūksta lėšų. Daug žmonių iš tikrųjų nori ir kreipiasi. Naujų projektų padaryta apie 50-60 projektų, tačiau mes jų nepriimame, nes nėra valstybės lėšų. Dabar tokia tvarka: kol nėra valstybės lėšų, naujų projektų nebepriimame,“ - sakė V. Serbenta.
Šiuo metu projektų ruošime lyderiauja Panevėžys, didelį susidomėjimą rodo Šiauliai, Alytus. Koks būtų IAE fondo lėšų pasiskirstymas pagal atskirus regionus, dar neaišku.
Kiti būstai – antraeiliai
Pagal būsto modernizavimo programą, modernizuojami iki 1993 m. statyti daugiabučiai. Pasigirsta gyventojų klausimų, kodėl neskiriama pinigų būstams, pastatytiems po šios datos?
„Dabar tų pastatų nėra pastatyta daug palyginti su ta kritine mase, kuri buvo pastatyta iki 1993-iųjų. Yra ir kitų dalykų. Klausiama, kodėl neremiami kitų pastatų šeimininkai? Ogi dėl to, kad valstybė šiuo metu su tais ribotais finansiniais ištekliais mano, kad iš pradžių reikėtų spręsti šią problemą, o jau po to pereiti ir prie kitų pastatų atnaujinimo“, - teigė V. Serbenta.
Anot jo, po 1993 m. keitėsi statybos techniniai reglamentai ir po tų metų suprojektuoti ir pastatyti būstai privalėjo atitikti normalias, šiuolaikiškas šilumos varžas, todėl jiems paramos dar teks palaukti.
Kompensuoti neefektyvu?
Tiesa, jau kitąmet gyventojams elektra gali brangti iki 40 ct/kWh, tačiau iš fondo valstybė neskiria kompensacijų gyventojams. Iš fondo pinigų pirmiausia skiriama IAE uždarymui, branduolinio kuro saugyklai, techniniam personalui mokyti ir kt.
„Tai yra socialinė parama, kuria turi rūpintis pati valstybė. Ji pati apsisprendžia, kam ir kaip pagelbėti tais atvejais, kai gyventojai skursta, tarp jų - ir dėl elektros kainos“, - sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas K. Sadauskas.
Anot jo, ES neturinti kompetencijos nurodinėti valstybėms ir kištis į socialinę sritį. Pati valstybė turėtų priimti sprendimą, kaip spręsti kilsiančios elektros kainos problemą.
„Jeigu būtų skiriama visiems gyventojams, tai būtų neefektyvus pinigų pravalgymas. ES pataria investuoti į atsinaujinančius šaltinius, į efektyvumą, t.y. tai, kas duos ilgalaikę ir aiškią naudą. Kad tai nebūtų pinigų pravalgymas, nes nuo to niekam nepagerės. Tai yra pinigai, kurie pašalins priežastis“, - tvirtino pašnekovas.
Vidmantas Užusienis, Indrė Lauciūtė
