Tad „išskirtinės grupės“, nemokančios jokių mokesčių atstovai ir toliau, atrodo, žarstys milijonus – kaip ir per krizę...
Katalikų Bažnyčia: tai būtų žalingas sakralinei veiklai
Paprašytas atskleisti Katalikų Bažnyčios poziciją po to, kai penktadienį interviu radijui „Laisvoji banga“ L. Graužinienė užsiminė, kad ieškant vidinių rezervų pensijoms kompensuoti galima būtų svarstyti apie „išskirtinės grupės, kuri gauna didelių pajamų“ apmokestinimą, Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas kunigas Darius Trijonis ragina neskubėti daryti išvadų, nes kol kas net neaišku, ką Seimo pirmininkė siūlo apmokestinti.
„Kadangi įvairiose žiniasklaidos priemonėse jos žodžiai skirtingai komentuojami, norėtume sulaukti konkretesnio pasakymo, ką būtent ji nori apmokestinti. Kol kas negalime komentuoti, nes skirtingi šaltiniai informaciją pateikia skirtingai. Neaišku, ką ji nori apmokestinti. Nėra aiškios krypties“, – naujienų portalui balsas.lt sakė kunigas D. Trijonis.
Tačiau noromis ar nenoromis aukštas pareigas einantis kunigas atskleidė Katalikų Bažnyčios poziciją – tai jiems nepriimtina ir net būtų žalinga sakralinei veiklai. „Pavyzdžiui, vieni siūlo aukas Bažnyčiai apmokestinti. Bet žmonių aukos jau ir taip yra apmokestintos. Jų atlyginimai apmokestinti, ir jeigu aukas apmokestintų, tai būtų dvigubas apmokestinimas. O jeigu norėtų apmokestinti pajamas iš Bažnyčios turto nuomos, tai juk mes tas lėšas naudojame nekomerciniams tikslams – yra įvairios jaunimo organizacijos, kurias Bažnyčia remia, iš tų lėšų remontuojamos Bažnyčios, vykdoma kita veikla, kuriai reikia daug lėšų“, – vardijo kunigas.
„Reikėtų susimąstyti apie tai, kiek Bažnyčia prisideda prie labdaringos veiklos. „Carito“ valgyklos yra išlaikomos, daug kitų dalykų yra, kur Bažnyčia prisideda savo veikla. Ir jeigu mes ją apmokestinsime, ar bus nauda, ar žala sakralinei veiklai?“ – aiškino Vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas.
Anot D. Trijonio, Katalikų Bažnyčiai „keistas požiūris į religinių bendruomenių apmokestinimą, kurios iš aukų vykdo misiją ir padaro daug gero valstybei“. „Pavyzdžiui, turizmo sektorius. Turistai atvykę į Lietuvą ateina į bažnyčias, kurios visą dieną atidarytos. Kuo valstybė prisideda prie to? Yra daug įvairių veiklų, jeigu pradėtume skaičiuoti...“ – sakė jis.
Priminus, kad valstybė bažnyčiai taip pat skiria nemažai lėšų, kunigas atsakė, kad tai lašas jūroje. „Jeigu vertinsime sumas, kurias valstybė mums skiria – apie 1,5 milijono visoms vyskupijoms, 800 bažnyčių remontams, tai čia yra tokia suma, kad juokingai atrodo. Muziejams skiriamos sumos milijonais – vienam, kitam muziejui po keletą milijonų, o bendrai visai Bažnyčios veiklai skiriama suma yra kaip lašas jūroje“, – graudenosi Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas.
Jis taip pat užsiminė, jog dėl to, kad „kartais sakoma „Katalikų Bažnyčia“, kartais tiesiog „Bažnyčia“, esą neaišku, ar apmokestinti būtų ketinama tik Katalikų Bažnyčią, ar ir kitas Lietuvoje veikiančias religines bendruomenes.
Bažnyčiai – 1,5 milijono? Kiek kartų po tiek?
Lietuvoje religinės konfesijos yra atleistos nuo nekilnojamo turto mokesčio, nemoka mokesčių už pajamas, gautas tą turtą nuomojant, turi kitų mokesčių lengvatų.
Lietuvos sutartis su Šventuoju Sostu numato, kad „bažnyčios, koplyčios ir kiti sakralūs statiniai, parapijų namai, kurijos, seminarijos, vienuoliniai namai ir kita šių juridinių asmenų nuosavybė, naudojama sielovados, karitatyviniams, socialiniams, švietimo ir kultūros tikslams, neapmokestinami valstybiniais mokesčiais“. Taip pat nustatyta, kad „valstybė neapmokestina savanoriškų aukų Bažnyčiai ir aukų, skirtų jos sielovados, švietimo ir karitatyvinei veiklai“.
Tačiau ar tikrai Lietuvos valstybė Katalikų Bažnyčiai skiria tiek mažai – pasak kunigo D. Trijonio, vos 1,5 mln. litų?
Anaiptol. Prieš kelerius metus Kalėdų išvakarėse sudegusios Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios atstatymo darbams Vyriausybė iš rezervo fondo atseikėjo 0,5 mln. litų.
Nešykštėjo ir per pačią krizę, kai visų kitų algos ir pensijos buvo negailestingai karpomos. Pavyzdžiui, 2009 m. iš valstybės biudžeto vien Lietuvos vyskupų konferencijai buvo skirti per 3 mln. litų. Panaši suma skirta ir 2010 m.
Taip pat yra projektų projektėlių, kuriems pinigai skiriami, kaip sakoma, ,,atskira eilute“. Pavyzdžiui, 2011-aisiais „per juos“ Bažnyčiai nukeliavo ne vienas milijonas vargano valstybės biudžeto ir ES fondų pinigų. Štai pora pavyzdžių. 2011 m. gegužės 18 d. Vyriausybė nusprendė skirti 4 mln. 363 tūkst. litų Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimui. Vis dar pensininkų, mažiausiai uždirbančių ir kitų labiausiai socialiai pažeidžiamų grupių sąskaita taupanti valstybė taip pat nusprendė, kad dvylika studentų Katalikų teologijos studijų programą Vytauto Didžiojo universitete nuo 2011 m. rudens studijuos nemokamai.
Tiesa, milijonai žarstomi ne visiems, o tik Katalikų Bažnyčiai, kuri, nors pagal Konstituciją ir nelaikoma valstybine religija, nes tokios Lietuvoje paprasčiausiai nėra, vis dėlto turi išskirtines sąlygas. Pastarąsias jai užtikrina mūsų šalies Vyriausybės ir Vatikano (Šventojo sosto) sutartis. Pagal šią sutartį, Bažnyčios pajamos ir negali būti apmokestinamos – ji atleista nuo pajamų mokesčio, nemoka nekilnojamojo turto mokesčio. Beje, kitos Lietuvoje veikiančios religinės bendruomenės verčiasi visai kitaip.
L. Graužinienė tikslina poziciją. Ar keičia?
Kaip jau skelbta, penktadienio rytą interviu radijui „Laisvoji banga“ kalbėdama apie galimus lėšų šaltinius pensijų grąžinimui, Seimo pirmininkė L. Graužinienė užsiminė ir apie Bažnyčios apmokestinimą.
„Aš kalbėjau, kad vidinių rezervų yra, dėl jūsų paminėto apmokestinimo garsiai kalbėjau ir vienintelė buvau krizės metu, kai buvo keliami mokesčiai, ir salėje atvirai kalbėjau, kad yra išskirta grupė, kuri naudojasi, gauna didelių pajamų, ir tai yra nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu“, – sakė L. Graužinienė atsakydama į klausimą, ar ieškant būdų pensijų grąžinimui per papildomus mokesčius nebūtų racionalu apmokestinti Katalikų Bažnyčios.
„Taip, praėjusią kadenciją vadovaujant A. Kubiliui, kai ieškojom krizės suvaldymui pinigų atimdami iš pensininkų, tą siūlėme, bet niekas nenorėjo girdėti“, – apie galimus mokesčius Bažnyčiai sakė L. Graužinienė.
Tačiau jau po kelių valandų Seimo Pirmininkė aiškino, kad valdančiųjų politinė taryba dėl Bažnyčios apmokestinimo nediskutavo, o ji nesiūlysianti valdantiesiems to svarstyti. Spaudos konferencijoje paklausta apie ketinimus apmokestinti Bažnyčią L. Graužinienė pareiškė, kad šioje Seimo kadencijoje valdantieji kol kas nėra diskutavę apie jos apmokestinimą.
„Dabar politinėje taryboje tokios diskusijos nebuvo“, – sakė ji. L. Graužinienė tikslino, kad ryte radijuje ji išsakė nuomonę dėl siūlymo apmokestinti Bažnyčią tada, kai valstybė ieškojo lėšų suvaldyti krizę. Anot jos, dabar niekas nesiruošia apmokestinti Bažnyčios, o apie visų religinių bendruomenių apmokestinimą niekada nebuvo kalbama.
„Apie religines bendruomenes niekada kalbėta nėra. Prieš trejus ketverius metus buvo kalbama apie komercinei veiklai skiriamas lėšas“, – aiškino ji.
Patikslinusi, kad pati neketina siūlyti politinėje taryboje svarstyti bažnyčios apmokestinio klausimo, L. Graužinienė sakė, kad dėl to, teisinga ar ne, kad bažnyčia nemoka mokesčių, esą turi susitarti patys. „Čia turi susitarti žmonės ir bažnyčia. Jeigu žmones tenkina ta situacija, jeigu bažnyčia pagrindžia savo veiklą ir žmonės sutinka, tai valstybė turi mažiausiai kištis“, – sakė ji.
O jei jau taip, jūsų, gerbiamieji skaitytojai, nuomonę norėtume sužinoti ir mes...
Taip
Ne
Nežinau
