Opozicijos konservatoriai ir, kas juokingiausia, liberalai piktinasi Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teikiamomis įstatymo pataisomis, kuriomis naikinamos drakoniškos sankcijos už atskirų kategorijų valdžios žmonių įžeidimą, naikinamos kalėjimo bausmės už paprasčiausius emocijų pliūpsnius. Manau, kad tai padaryti reikėjo seniai, nors kai kurie rėksniai jau raunasi plaukus dėl eilinio „valstybės pamatų griovimo“.
Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektus, kuriais siūloma baudžiamuoju nusižengimu (šmeižimu) pripažinti tik tokią veiką, kai apie kitą žmogų paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, neva šis padarė nusikaltimą.
Sankcijoje nustatoma, jog asmuo už tokią veiką galėtų būti baudžiamas bauda atsisakant sodinimo į kalėjimą. Taip pat siūloma atsakomybę už valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidimą numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Pataisoms po pateikimo pritarė 43, prieš balsavo 2, susilaikė 27 Seimo nariai. Labai gerai, kad pritarė, nepaisant opozicijos demagogijos ir jau pasigirdusių teisėjų aimanų, kad dabar tai jau jų negerbs, o gerbė ligi šiol tik todėl, kad bijojo.
Jau ne kartą kalbėta ir rašyta apie ne tik beprotiškas teorines sankcijas, bet ir praktikas, kai policija laksto po Lietuvą ir daro kratas dėl elektroninių laiškučių prezidentei, kurių ji nė negauna. Keliamos bylos dėl pasikėsinimų įžeisti ir pan. Tam negaila nei resursų, nei laiko, nors net paprasčiausia administracinė byla, policijos vadovų teigimu, kainuoja mažiausiai 800 litų.
Bylos, kurių fabula „carui špygą parodė“, pastaraisiais metais tik populiarėjo, nors teisėsauga verkia esanti labai užimta ir stokojanti lėšų laiku atvykti net į rimtų nusikaltimų vietas.
Prisimenant ne tik bylas dėl „kėsinimosi įžeisti prezidentę“, bet ir virtinę Eglei Kusaitei ir jos rėmėjams iškeltų bylų, akivaizdu – teisėsaugoje, pavyzdžiui generalinėje prokuratūroje, dirbančios personos neretai pasijunta itin jautrios ir, kai bliūkšta jų pagrindinės bylos, kartais prapliumpa ginti savo „garbę ir orumą“ visai negarbingai piktnaudžiaudami atgyvenusiais kodeksų straipsniais. Pasiūlymą opozicija sutiko ragais dėl to, kad siūlytoja L. Graužinienė. Didelė dalis žiniasklaidos taip pat pasigavo sugalvotą demagoginį paaiškinimą – neva taip siekiama tik išsukti Darbo partijos faktinį lyderį Viktorą Uspaskichą nuo dar vienos bylos. Net jei Seimo pirmininkės motyvų sąraše toks tikslas ir yra, kas visai tikėtina, tai nei kiek nekeičia aplinkybės, kad tos pataisos buvo seniai reikalingos. Juolab, kad pagrindinė V. Uspaskicho byla jau apeliaciniame teisme, o ši galėtų tapti tik „padažu“ ant patiekalo, kuris gal kažkam ir atrodo gardus, bet iš esmės be jo puikiausiai galima ir apsieiti.
Jei liberalai, kuriems Lietuvoje rūpi nebent gėjų teisės ir jų rėmėjų teisės mokėti kuo mažiau mokesčių, prisimintų tokias smulkmenas, kaip žodžio laisvė arba tradicinį liberalų siekį – nesušventinti valdžiažmogių – patys būtų seniai kėlę triukšmą dėl galiojančių absurdiškų nuostatų. Ir dėl bylų, keliamų be prasmės ir tikslo.
Nereiktų piktintis, kad tai padarė V. Uspaskicho partijos delegatė. Kvailiausi atrodo iš teisėjų pusės pasigirdę argumentai, kad ligi šiol neva minėta nuostata buvo prevencija tiems, kurie svajojo juos įžeidinėti, o dabar tai jau pasipils plūdimosi banga. Tai byloja, kad savo darbe ponai Temidės tarnai labiau siekia visuomenės baimės nei pagarbos, kas yra gana apgailėtina. Netgi pripažįstant, kad teismo negerbimas gal ir gali būti baudžiamas griežčiau, nei prezidentės net nepasiekęs elektroninis raštas, kuriame ji pavadinama kvaiša arba višta, pati iniciatyva sveikintina ir gerokai, gerokai pavėluota. Net jei tai tikrai susiję su V. Uspaskicho visiškai pašaline byla – būtina ją palaikyti.
p.s. Kas ten dainavo: „Atbėgo kariūnai, sušaudė Brazauską?“
