„Dėl vaikų – turėkime galvoje, kad kultūroje, iš kurios atvyksta tie žmonės, vaikų vertė jokiu būdu nėra didelė. Jie jais prisidengia ir manipuliuoja, dažnai šioje vietoje jie taip pataiko ant mūsų jautrumo. Čia reikia irgi atsargiai, kad vėliau nebūtų taikoma šeimų susijungimo teisė, tuo nebūtų manipuliuojama. Į viską reikia žiūrėti ramiai ir oriai.
Nors nuo rugpjūčio 3 d. mes ir apgręžėme virš 8 tūkstančių, bet yra 260 humanitarinių atvejų, kai mūsų pasieniečiai matydami, kad situacija yra labai bloga sveikatos ar kitais požiūriais, įleido žmones. Ten tikrai yra ir vaikų, to irgi nereikia pamiršti“, – taip dar ketvirtadienį kalbėjo L. Kasčiūnas.
Penktadienį savo „Facebook“ paskyroje į kolegos komentarą sureagavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, toks kalbėjimas netinka mūsų valstybei, o ypač – politikams.
„Kalbėjimas apie galimą skirtingą vaiko „vertę“ nuvertina mus pačius. Tokie vieši pareiškimai netinka XXI amžiaus valstybės, ES šalies narės, politikui. Ir linkėčiau, kad neapgalvotai aštrūs ir emocingi pasisakymai liktų 2021-ųjų klaidų sąraše“, – rašo Seimo Pirmininkė.
Netrukus į kritiką savo socialinėje paskyroje atsakė ir pats politika. Pateikiame L. Kasčiūno tekstą:
„Paskutinę metų dieną sulaukiau mažos, bet nemalonios informacinės provokacijos.
Mano pasisakymą apie kai kurių nelegalių migrantų neetišką elgesį su vaikais ties Lietuvos ir Lenkijos sienomis su Baltarusija, propagandiškai apsuko, pakeisdami mano žodžių turinį ir tada paskelbė kaip neva mano teiginius, jog vaikų (mūsų ir jų) vertė neva skiriasi. Suprask pasakiau: jų vaikai mažiau vertingi. Bjaurus, šmeižikiškas kaltinimas.
Šią informacinę provokaciją bandė „įsukti” žinoma „etikečių klijuotoja” („naciukų Lietuva”) Indrė Makaraitytė. Tai nė kiek nenustebino. Kiek nuvylė, kad paskui šią manipuliaciją neatsakingai nuėjo koalicijos partnerių Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė, kuri suskubo neįsigilinusi tai pakomentuot ir pasipiktinti.
Tačiau I.Makaraitytė ir jos informacinės provokacijos rėmėjai nėra pirmieji ir nėra originalūs mesdami Lietuvai ir Lenkijai bei šių valstybių politikams, pareigūnams, kurie atsakingi už hibridinės atakos instrumentalizuojant nelegalią migraciją suvaldymą, kaltinimus dėl vaikų skriaudimo.
Šiuo senu KGB metodu („lietuviai nacionalistai-banditai sušaudė tarybinio kolūkiečio komunisto mažamečius vaikus”, „ukrainiečiai nukryžiavo rusų berniuką Donbase” ir pnš.) pirmas dabartinėje situacijoje pasinaudojo ne kas kitas, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas:
„Pasižiūrėkime kaip lenkų jėgos struktūros šiandien elgiasi pasienyje. Visi gi matote, internetą skaitote ir televiziją žiūrite. Pirmiausia kas ateina į galvą: tiesiog gaila vaikų. Mažučiai vaikai ten. Bet ne, pila vandenį ant jų, purškia ašarines dujas, mėto į juos granatas, naktį siunčia sraigtasparnius skraidyti ties siena, įjungia sirenas”,- lapkričio viduryje piktinosi Rusijos prezidentas V.Putinas
O prieš tai realybėje, deja, matėme kiek kitokį vaizdą nei piešia Kremlius: kaip vaikus jų tėvai, bandantys nelegaliai veržtis per sieną ir kartais labai įžūliai, brutaliai puolantys pasieniečius, siuntė pirmus per sieną link saugančių pajėgų kolonos. Kaip vaikai buvo vedami pavojingu klimatu per miškus, kaip jie buvo tokiose situacijose, kur joks tėvas savo vaikui neleistų ir neturi teisės leisti atsidurti. Bet jie tne buvo vedami tėvų. Matėme ir kaip berniukas buvo „ruošiamas” (tėvui purškiant į akis cigarečių dūmus, norint sukelti jam ašaras, fiktyviai apkaltinant Lenkijos pasieniečius prieš vaikus naudojant ašarines dujas) interviu Baltarusijos valstybinei propagandai. Tai tik keli pavyzdžiai.
Ir primenu: absoliuti dauguma šių tėvų nėra jokie karo pabėgėliai, o tiesiog ieškantys naujų galimybių, norintys patekti į Vokietijos socialinę sistemą. Tai įrodo jų pačių liudijimai. Todėl toks elgesys su vaikais yra niekaip nepateisinamas.
Bet tokie veiksmai yra įprasti asimetrinių konfliktų metu Artimuosiuose Rytuose, su tuo itin plačiai susiduria Izraelio pajėgos, kai prieš jas siunčiami vaikai ir nėščios moterys, o už nugaros eina teroristai. Su tuo susidūrė ir Ukrainos kariuomenė Krymo okupacijos metu, kai vaikai ir moterys buvo siunčiami pirmi, o paskui ėjo ginkluotos Rusijos GRU specialiosios pajėgos.
Tai vadinasi vaikų išnaudojimas emociniam šantažui.
Apie tai aš ir kalbėjau. Ir kalbėjau aiškiai. Tačiau suprantu, kad ne mano žodžiai užkliuvo, o mano politika ir principai. Dėl to ir sulaukiau šios purvo gniūžtės. Mano pozicijos tai nepakeis.
Linkiu gerų Naujų Metų visiems! Taip pat ir tiems, kurie nevengia naudoti tokius metodus, pamindami savo profesinius standartus. Tikiuosi, kad kitais metais purvo bus mažiau“.
Visą Seimo nario L. Kasčiūno pokalbį galite rasti čia.
