„Vėžiu sergantys žmonės pagrįstai skundžiasi, kad nepaisant pasibaigusio karantino dėl neveiksmingos registracijos sistemos (atskiros sveikatos priežiūros įstaigos naudoja atskiras platformas, registracija telefonu tinkamai neveikia, kai linija be sustojimo yra užimta, dažnu atveju po kelis kartus reikalaujama siuntimų iš šeimos gydytojų, nors pacientas gali būti kad jau tęsia pakartotiną konsultaciją pas konkrečios srities specialistą) ir dėl susidariusių eilių negali patekti pas gydytojus specialistus“, – teigia pranešime žiniasklaidai Seimo narys L. Kasčiūnas.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) teigimu, net pusė vėžiu sergančių pacientų iki šiol nesulaukė savo eilės apsilankyti pas gydytoją nepaisant įvykusios registracijos, o tyrimų tenka laukti netgi ženkliai ilgiau.
Seimo narys L. Kasčiūnas atkreipia ministro dėmesį, kad karantino ir ekstremalios situacijos metu, sveikatos priežiūros įstaigoms nutraukus stacionarines ir planines sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus tik neatidėliotinas, onkologinėmis ligomis sergantys pacientai laiku nesulaukė gydytojų konsultacijų, tame tarpe ir skubios pagalbos: ženkliai pacientų daliai buvo atidėtos chirurginės, chemoterapijos ir radioterapijos paslaugos, dėl ko dalis pacientų gali turėti ilgalaikių pasekmių.
„Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) skelbiamo tyrimo duomenys kelia didelį nerimą dėl ilgalaikių neigiamų pasekmių vėžiu sergančių pacientų sveikatos būklei ir galimam mirtingumo nuo vėžio ligos augimui: daugiau kaip trečdalis onkologinėmis ligomis sergančių pacientų nesulaukė jokios gydytojo konsultacijos karantino metu, beveik 40 procentų šių pacientų nesulaukė net skubios pagalbos, 30 procentų nesulaukė chirurginių paslaugų, virš 20 procentų – radiologinių, o daugiai kaip 10 procentų – net ir chemoterapijos paslaugų“, – teigia Seimo narys L. Kasčiūnas.
Parlamentaras teigia, kad Vakarų mokslininkai skaičiuoja, jog vien Didžiojoje Britanijoje dėl karantino apribojus onkologines sveikatos priežiūros paslaugas, mirtingumas nuo šios rūšies susirgimų per artėjančius 12 mėnesių šioje šalyje gali išaugti penktadaliu. L. Kasčiūnas apgailestauja, kad Lietuvoje iki šiol nėra atliktas nei situacijos modeliavimas, nei sukurtas skubus veiksmų planas.
„Deja, bet sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad ši netoleruotina situacija nedelsiant būtų keičiama. Ministro pasyvumas ir rinkiminiai turai po šalies ligonines niekaip neprisideda prie sunkia liga sergančių žmonių kančių mažinimo, Konstitucijoje įtvirtintos pacientų teisės į nemokamų sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimą“, – teigia konservatorius L. Kasčiūnas.
Anot parlamentaro, kaip teigia patys pacientai, situacija verčia vėžiu sergančius gyventojus, nepaisant to, kad jie yra drausti privalomu sveikatos draudimu, ieškoti mokamos pagalbos privačiose klinikose, skatina korupciją valstybės medicinos įstaigose.
„Tuo metu sau to leisti negalintys pacientai tiesiog palikti ligos valiai ir jos gniaužtams“, – sako L. Kasčiūnas.
Politiko teigimu, nepaisant pacientų skundų Sveikatos apsaugos ministerijai dėl nevykdomų teisės aktų nuostatų, kad pacientas turi teisę pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą (tai yra neregistruojant onkologinių ligonių vienoje gydymo įstaigoje, nėra, kaip privaloma, teikiama informacija apie galimybę tokią paslaugą gauti laiku kitoje), ministerija tiesiog atsisakė imtis veiksmų užtikrinti, kad šios pacientų teisės būtų užtikrinamos šalies gydymo įstaigose.
Rašte prašoma sveikatos apsaugos ministro A. Verygos „nedelsiant imtis visų jo kompetencijoje esančių priemonių, kad būtų užtikrintos Sveikatos priežiūros įstatymo (dėl maksimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo terminų), Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei Sveikatos draudimo įstatymo (dėl pacientų teisės rinktis sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą) nuostatų laikymasis, o susidariusi situacija, kai paslaugų onkologiniams ligoniams teikimas faktiškai yra ribojimas būtų nedelsiant pašalinta.”
Primename, kad Lietuvoje vėžiu kasmet suserga 18 tūkstančių žmonių, o nuo šios ligos kasmet miršta 8 tūkstančiai žmonių. Lietuvoje šiuo metu yra net 100 tūkstančių sergančių vėžio liga. Susergančių onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet daugėja po kelis šimtus gyventojų, o mirtingumas nuo šios itin sudėtingos ir klastingos ligos nors ir mažėja, tačiau tik 0,5 procento kasmet, kai Vakarų Europos mirtingumo mažėjimo nuo vėžio vidurkis siekia apie 5-8 procentus per metus.
