„Be jokios abejonės, Lietuvai tai irgi yra labai strategiškai svarbu, nes tapsime labiau apginami, sustiprinsime savo regioninį saugumą, turėsime daugiau strateginio gylio“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras.
„Vieni pliusai mūsų saugumo požiūriu“, – pridūrė jis.
Politiko teigimu, toks Suomijos sprendimas yra „geriausias atsakymas“ Rusijai, kuri siekia blokuoti NATO plėtrą regione.
Pasak NSGK pirmininko, Lietuva padės Suomijai užtikrinti kuo sklandesnį narystės NATO ratifikacijos procesą.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.
Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos visuomenės ir politikų nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos. Šalis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų laikėsi neutralumo politikos.
NSGK pirmininkas taip pat teigė besitikintis, kad Suomijos pavyzdžiu paseks ir jos kaimynė Švedija.
„Sveikiname Suomijos apsisprendimą ir manau, kad tai ir švedus paskatins apsispręsti pozityvia linkme (...) Manau, kad Suomijos sprendimas bus didžiulis stūmoklis ir švedams apsispręsti taip pat pozityviai“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Švedijos valdančioji partija poziciją dėl narystės NATO paskelbs sekmadienį.
