„Truputėlį nusikelia, nes ir sesijos pabaiga, ir laiko procedūroms prasisukt irgi nėra, todėl mes truputėlį imam pauzę iki rugsėjo 1 dienos, liekam prie tų pačių pozicijų. Skirtingi vertinimai yra tarp politinių jėgų, opozicija mano, (kad reikia elgtis – BNS) vienaip, valdantieji – kitaip, kad galutinai rastumėm atsakymus ir į prokuratūros keltus klausimus“, – trečiadienį žurnalistams po uždaro NSGK posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
Pranešėjo klausimas Seime vėl iškeltas po to, kai prokuratūra gegužės viduryje perdavė NSGK medžiagą, susijusią su VSD vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką.
Prokuratūra tuomet konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas NSGK pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.
L. Kasčiūnas pažymėjo, kad Seimo komiteto ir prokuratūros turima medžiaga skiriasi, institucijos ja yra pasidalinę, iki rudens dar laukiama ir prokuratūros vertinimo dėl parlamente surinktos informacijos.
„Mes gausime atsakymą (iš prokuratūros – BNS) iki rugsėjo 1 dienos, taip sutarėm, bet tai tik viena dalis klausimų, yra kita klausimų dalis, kuri kelta ir žurnalistiniam tyrime, neatsakyta ir dėl rinkimų kampanijos finansavimo, ir kitų asmenų dalyvavimo. Apie tai generalinės prokuratūros portfelyje nėra kalbama“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tam, kad chaoso nekeltume, luktelkim iki rugsėjo 1 dienos, ir tada tikrai pažadam, kad rugsėjo pradžioj, prasidėjus rudens sesijai, išeisim ir pasakysim, ką darom toliau. Aš tikrai neatsitrauki nuo žodžių, kad laikinosios komisijos gali prireikti“, – pridūrė komiteto vadovas.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė po komiteto posėdžio žurnalistams patvirtino, kad dėl didelės apimties prokurorai paprašė daugiau laiko susipažinti su Seimo surinkta medžiaga.
„Mes pateikėme komitetui mūsų turimą medžiagą, taip pat komitetas pateikė jų surinktą medžiagą, kadangi pateikta medžiaga labai didelės apimties, mums pritrūko laiko susipažinti. Mes paprašėme laiko susipažinti, sutarėme, kad iki rugpjūčio pabaigos mes pateiksime atsakymą, ar mums susipažinus su medžiaga radome atsakymus į mums rūpimus klausimus“, – sakė generalinė prokurorė.
Ankstesniame NSGK posėdyje šiuo klausimu buvo nutarta su Generaline prokuratūra apsikeisti anksčiau surinkta medžiaga tiriant pranešėjo skundą.
Tyrimas vyko po to, kai 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.
Ši istorija aprašyta ir vasarį išleistoje tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“. Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.
Pranešėjas 2019 metais taip pat buvo kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), po kelių dienų informacija perduota Generalinei prokuratūrai.
2020 metų sausį V. Bakas iš prokuratūros gavo atsakymą, kad STT šioje istorijoje „nenustatė nusikalstamų veikų ar tarnybinių nusižengimų“, tačiau atsakyme nebuvo parašyta, koks procesinis sprendimas priimtas – ar pradėti, ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, rašoma knygoje.
VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
