„Stebint valdančiosios koalicijos diskusijas dėl gynybos finansavimo ir informaciją, kurią viešina Socialdemokratų partijos atskiri lyderiai, šiandien vis labiau tampa akivaizdu, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas dėl krašto apsaugos finansavimo ženklaus didinimo nuo pat pradžių nebuvo rimtas žingsnis, o labiau politinė avantiūra.
Kaip galima paskelbti tokį esminį gynybos finansavimo didinimą ir neturėti jokio plano, iš kur paimti tuos milijardus?
Didžiausia politinė atsakomybė dėl susiklosčiusios situacijos krenta premjerui. Kaip gali Vyriausybės vadovas, kuris yra VGT narys, balsuoti už gynybos finansavimo didinimą šioje taryboje žinodamas, kad tokio plano jo vadovaujama Vyriausybė neturi, o vėliau dar pasakyti, kad apskritai nėra ir jokio sprendimo dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo. Tai kam balsavo už?“, – feisbuke rašo išrinktasis konservatorių pirmininkas.
„Istorinis makaronų kabinimas“
L. Kasčiūnas sprendimą skirti gynybai 5–6 proc. BVP vadina istoriniu makaronų kabinimu. Politikas pasigenda plano, kaip ir iš ko šis tikslas bus įgyvendintas.
„Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė vaikščiojo savaitę po laidas ir aiškino, kad čia istorinis žingsnis. O čia pasirodo buvo tik istorinis makaronų kabinimas.
Ar galvota, kad pasakysime ir visi užkibs, niekas nepradės analizuoti? Nuskambės pozityviai tarptautinėje žiniasklaidoje, o tada žiūrėsime ką daryt. Gal duos Europa? O gal niekas detaliai nepaklaus, nes įrašėme 2030 metų terminą? Kartosime, kad neva darome ir to užteks?
Visa tai pavirto pasityčiojimu iš svarbios idėjos bei tarptautinės reputacijos problema“, – nurodo L. Kasčiūnas.
Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje L. Kasčiūnas teigė, kad nepasiekusi 5–6 proc. BVP Lietuva patirs didžiulį diplomatinį smūgį.
Kasčiūnas apie Palucko požiūrį į didesnį gynybos finansavimą: „Visada buvo nuosekliai prieš“
L. Kasčiūnas negaili kritikos valdantiesiems, ypač socialdemokratų premjerui Gintautui Paluckui, kuris pirmadienį pareiškė, esą susitarimas dėl 5–6 proc. BVP nėra įvirtintas dokumentuose. Konservatoriaus teigimu, G. Paluckas esą „visada buvo nuosekliai prieš“ didesnį gynybos finansavimą.
„Žinoma, kad antrasis koalicijos lyderis [Remigijus] Žemaitaitis yra prieš gynybos finansavimo didinimą. Jis yra prieš Lietuvos krašto apsaugą iš principo!
Bet priminsiu, kad visą laiką nuosekliai prieš gynybos finansavimą pasisakydavo ir pats Gintautas Paluckas. Visada buvo nuosekliai prieš.
Todėl vakarykštis jo pareiškimas nė kiek nenustebino. Esminis klausimas ar jis dabar neranda lėšų, ar tiesiog nenori to daryti, nes jam tai ideologiškai ir toliau nepriimtina nepaisant geopolitinių grėsmių“, – teigė L. Kasčiūnas.
Premjeras G. Paluckas po koalicinės tarybos posėdžio pirmadienį pareiškė, kad sutarimo dėl 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai „apskritai niekur nėra, jokiame dokumente: nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos (susitarime – BNS)“.
Konservatoriai pasiūlė, iš kur paimti resursų gynybai
Antradienį L. Kasčiūnas su Seimo nariu Kazimieru Starkevičiumi ir Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku pasiūlė įstatymo pataisas dėl valstybės žemės.
Seimo narys Kazys Starkevičiaus teigimu, Lietuvoje tebėra šimtai tūkstančių hektarų nenaudojamos valstybinės žemės, kurią būtų galima parduoti arba išnuomoti.
„Yra kita likusi žemė, 104 tūkst. hektarų, kuri yra visiškai neįregistruota, nesuforminta ir neišnuomota. Ir dar yra 631 tūkst. valstybinės niekeno žemės, apimančios nesuformuotus kelius, miškus, kuri yra neregistruota“, – aiškino jis.
Parlamentaras teigia, kad valstybė galėtų surinkti papildomų lėšų ne aukciono būdu parduodama iki 10 hektarų ploto įsiterpiančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir dalį miškų teritorijos.
Jo teigimu, bendrai iš šių šaltinių valstybė galėtų surinkti apie 2 mlrd. eurų.
„Vienas yra įregistruotas mano su kolega Seimo nariu, pateikimo stadiją praėjęs projektas, kad įsiterpusius sklypus, iki 10 hektarų ploto, būtų galima parduoti“, – nurodė K. Starkevičius.
„Dar mes papildomai suskaičiavome, kad galima (parduoti – ELTA) tuos vadinamus kolūkinius miškus, kurių dalį Valstybinė miškų urėdija yra pasiėmusi, bet yra ir kita dalis, kurią galima būtų parduoti ir gauti pinigus už tuos miškus – virš pusės milijardo eurų“, – teigė jis.
Savo ruožtu L. Kasčiūnas akcentuoja, kad ši priemonė, nors ir reikšminga, yra vienkartinė .
„Norint realaus krašto apsaugos sustiprinimo, reikalingas tvarus jos finansavimas. Ir Vyriausybė, atsižvelgusi į geopolitines grėsmes, privalo pateikti rimtą ir realų to planą. Ir mes, Seimo opozicija, to nuosekliai reikalausime“, – feisbuko įraše nurodo konservatorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
