„Pokalbiai su gamintojais, praėjusiais testus, prasidėjo“, – trečiadienį prie Vyriausybės susirinkusiems žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Manau, kad savaičių vienos, kitos reikalas, kada bus sudaromi kontraktai ir tikimės, kad tie dronai šiais metais visi suvažiuos ten, kur reikia – Ukrainai. Bet lietuviškos kompanijos, matyt, bus ir tos, iš kurių pirks ir Lietuvos kariuomenė savo FPV (angl. First-person view) dronus“, – pridūrė jis.
Ministras teigė, kad poreikis įsigyti dronus Lietuvos kariuomenei yra milžiniškas.
„Rugpjūčio pabaigoje pateiksime visą dronų pajėgumo integracijos į kariuomenę koncepciją, pajėgume, kaip tai atrodys ir kaip tai atrodys įsigijimuose“, – kalbėjo ministras.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) anksčiau trečiadienį paskelbė, kad penkių Lietuvos gamintojų koviniai dronai įvykdė Ukrainos gynybos ministerijos testus fronto sąlygas atitinkančioje aplinkoje ir bus siunčiami į Ukrainą.
Anot ministerijos, šie testavimai buvo organizuojami tam, kad Ukraina galėtų atrinkti geriausiai ukrainiečių karių poreikius atitinkančius produktus.
Tai buvo antrasis bandymas, pirmojo testo lietuviški dronai neįveikė. KAM teigia, kad po pirmojo bandymo Lietuvos gamintojai patobulino dronus pagal ukrainiečių pateiktas pastabas.
„Toliau kontraktai su jais pagal tam tikrą reitingavimą, nes ukrainiečiai išreitingavo pagal tai, ką jie mato, kuris yra pažangiausias (dronas – BNS), kuris yra mažiau pažangus, bet praėjęs testą. Turime jų pasiūlytą tam tikrą reitingavimą, pagal jį bus daromi įsigijimai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Anot KAM, šiuo metu numatyta paramai Ukrainai skirti Lietuvos gamintojų dronų už 5 mln. eurų, Lietuvos kariuomenės reikmėms ketinama išleisti iki 3 mln. eurų.
Gegužės pabaigoje KAM pristatė vadinamąją Lietuvos bepiločių orlaivių ekosistemą, kurioje be dronų operatorių kursų, numatytas dronų operatorių registras, paskatos Lietuvos bepiločių orlaivių gamintojams, finansavimas šio pajėgumo vystymui Šaulių sąjungoje, dronų būrelių steigimui.
Liepos pradžioje Lietuva pasirašė sutartis dėl įvairių tipų dronų įsigijimo.
Iš Latvijos bendrovės „Edge Autonomy“ ketinama įsigyti mažosios klasės žvalgybinių bepiločių orlaivių, iš Estijos gamintojų „Threod Systems“ sutarta įsigyti mini klasės žvalgybinių orlaivių.
Taip pat pasirašyta sutartis su lietuvių įmone „Deftools“ dėl mikro klasės (kvadrokopterių) bepiločių orlaivių pirkimo. Šių įsigijimų vertė – beveik 36 mln. eurų.
Anot ministerijos, didžioji dauguma dronų bus pristatyti dar šį rudenį, likę – 2025 metų pradžioje.
KAM teigia, kad pirkimai vykdomi skubos tvarka, siekiant kuo greičiau sustiprinti bepiločių orlaivių pajėgumą ir integruoti juos į Lietuvos kariuomenės pajėgumus.
Daugiau dėmesio bepiločiams orlaiviams Lietuvos krašto apsaugos sistema ėmėsi skirti po Rusijos invazijos į Ukrainą, šiame konflikte dronus intensyviai naudoja abi pusės.
