Susitikime ministrai kalbėjo apie NATO rytinio flango sienų apginamumą, priemones, kurių kiekviena šalis atskirai ir visos kartu gali imtis, kad apsaugotų savo ir NATO sienas. Susitikimo metu taip pat buvo parengtas bendras visų šalių pareiškimas, kuriame pabrėžta iniciatyva siekti Europos Sąjungos (ES) finansavimo ES pasienio gynybai.
„Lietuva aktyviai dirba, kad bendradarbiaudama su kaimyninėmis šalimis sukurtų vientisą šalių gynybos liniją. Mūsų pastangos pabrėžia mūsų pasiryžimą stiprinti gynybą nuo bet kokių galimų grėsmių. Be to, hibridinių grėsmių ir išpuolių akivaizdoje labai svarbu nustatyti ir remti pagrindines NATO, ES ir mūsų nacionalinių strategijų veiksmų kryptis. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti, jog visi gynybos elementai būtų gerai koordinuojami. Taip pat turime kuo geriau išnaudoti savo kolektyvines galias kovoje su kylančiomis grėsmėmis“, – sakė ministras L. Kasčiūnas.
Baltijos šalių ir Lenkijos atstovai sutarė, kad ES turėtų būti iškeltas tikslas didinti ES finansavimą pasienio gynybai. Norima, kad ES labiau įsitrauktų į rytinės ES teritorijos stiprinimą ir saugumo užtikrinimą.
Rytinės ES sienos yra ir rytinės NATO flango sienos. Reikia, kad politinis NATO ir ES dėmesys būtų sutelktas į gynybos linijos stiprinimo planą, numatant konkrečias priemones ir skiriant tam reikiamą finansavimą.
„Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija yra NATO ir ES Rytų išorės sienų forpostas, saugantis nuo hibridinių ir konvencinių grėsmių, todėl labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti šiose organizacijose. Siekiame bendrai komunikuoti apie kolektyvinę šios iniciatyvos svarbą ir pasinaudoti NATO bei ES priemonėmis, padedančiomis didinti šiuos pajėgumus,“ – bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrų sutartą poziciją perdavė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Lietuva stiprina karinio kontrmobilumo priemones
Lietuva tikslas stiprinti atgrasymą ir gynybą didinant sienų apsaugą buvo įtvirtintas 2022 m. parlamentinių partijų susitarime dėl gynybos. O šią vasarą vyriausybė priėmė sprendimą dėl konkrečių priemonių, kurias turi įgyvendinti kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija, taip pat Susisiekimo ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija ir savivaldybės.
Iš viso prie sienų su Rusija ir Baltarusija ruošiamasi įsteigti 27 inžinerinių priemonių parkus. Jau yra pasirašytos sutartys dėl naujų inžinerinių priemonių įsigijimo ir jos pradedamos pristatyti į inžinerinius priemonių parkus. Planuojama iki šių metų pabaigos Lietuvos kariuomenei perduoti „drakono dantų“, surenkamų „ežių“, „ispaniškų arklių“ bei betoninių kelio užtvarų už daugiau nei 4 mln. eurų. Dar bus perkama „drakono dantų“ už maždaug 2,5 mln. eurų.
Taip pat suplanuotos ir kitos kontmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 km atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai.Minų įsigijimas kontrmobilumui sustiprinti turi ypatingą svarbą – jis vykdomas kartu siekiant išpildyti kariuomenės poreikį turėti reikiamą mūšio laukui minų kiekį.
Lietuva jau įsteigė penkis kontrmobilumo parkus ir įsigijo kontmobilumo priemonių bei prieštankinių minų, dalis jų – jau kariuomenės sandėliuose.
