„Sprendimas visiškai nereikalingas. Suprantu dvišalius niuansus, yra įsiaudrinimai, ypač prieš rinkimus. Manau palaukime rinkimų ir išsispręs šie klausimai. Lenkija visada buvo raktinė šalis, ji užtikrino paramą logistiškai ir visaip kaip, dabar dėl vieno kito neteisingai pasakyto žodžio įsiaudrinti nereikėtų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
„Reikia skirti kažkokiam lygmenyje, kur tu gali politines audras kurti, kur tiesiog reikia daryti tai, ką reikia daryti. Turime suvokti, jeigu stabdome paramą, tai signalas visiems stabdyti paramą, nors nuovargis gali būti ne mūsų regione, kažkur toliau. Tokie argumentai reiškia, kad rusai gali Ukrainoje eiti į priekį, tai mes visi turėsime rimtų saugumo problemų“, – akcentavo jis, išreiškšdamas viltį, kad po poros savaičių „viskas baigsis“.
L. Kasčiūnas akcentavo, kad dėl šios situacijos turi šnekėtis Lenkijos ir Ukrainos šalių vadovai bei nusiraminti ir išspręsti situaciją.
„Pirmiausia du prezidentai (Lenkijos ir Ukrainos – ELTA) turi pasišnekėti, su Morawieckiu (Lenkijos premjeru – ELTA) reikia pasišnekėti ir nusiraminti. Pirmiausia jiems reikia pasikalbėti. Aišku mes irgi galime duoti signalą, bet žinome, kai yra vidaus politika, viskas yra labai sudėtinga“, – sakė konservatorius.
„Turi būti nuoširdus abiejų pusių aukščiausių vadovų pokalbis, galbūt su amerikiečių įsitraukimu ir mūsų gali būti žodis“, – tikino jis.
Ž. Pavilionis: reikia išmokti daryti kompromisus, nes kitaip Ukraina neįstos į ES
Tuo tarpu parlamento Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas Žygimantas Pavilionis išreiškė viltį, kad Lenkija išlaikys strateginę viltį ir nepaisant rinkimų bus dirbama „vardan Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo“.
„Aišku nepritariame sprendimui dėl grūdų, manome, kad turime visi padėti Ukrainai šiuo metu. Labai tikiuosi, kad net ir prieš rinkimus išlaikysime strateginę liniją, kaip ir Lietuvos Seime visos partijos parėmė Ukrainos pakvietimą į NATO“, – teigė Ž. Pavilionis.
„Nepaisant rinkimų savo šalyje, Europoje ar kur nors kitur, dirbsime strategiškai vardan Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo. (Lenkijos – ELTA) Premjeras pasakė, kad mes griežtinsime savo poziciją, jeigu griežtės ir tonas. Bet aš supratau, kad Kyjivo oficialus tonas kaip tik buvo, jog „valdykime emocijas, reakcijas ir veikime visi kartu“. To norime palinkėti‘, – akcentavo jis.
Politikas tikino, kad šalims reikia išmokti daryti kompromisus ir nežiūrėti tik savo interesų, nes kitu atveju, anot jo, Ukraina niekada neįstos į Europos Sąjungą (ES).
„Mes visi norime, kad ukrainiečiai pradėtų derybas (dėl stojimo į Europos Sąjungą – ELTA). Ir visi turėsime kažkokių savo nacionalinių interesų. Užteks vienos šalies, kad blokuotų derybas dėl Ukrainos, nes tai tarpvyriausybinė konferencija. Jeigu visi žiūrėsime tik savo interesų, Ukraina niekada neįstos į Europos Sąjungą“, – aiškino parlamentaras.
„Išmokime daryti kompromisus tarp savo ir ukrainiečių interesų, išmokime jų ieškoti, nes tik taip Ukraina gali tapti ES nare ir to labai linkime mūsų broliams lenkams, apie tai su jais šnekame kiekvieną dieną“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad Lenkija trečiadienį pareiškė, jog nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms, sąjungininkėms susiginčijus svarbiu Kyjivo kovos su įsiveržusia Rusijos kariuomene momentu.
Aštrėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, norėdama išreikšti jam protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų Jungtinėse Tautose. Ukrainos lyderis pareiškė, kad kai kurios šalys tik apsimeta, jog palaiko Kyjivą, kurio karinės pajėgos šiuo metu vykdo kontrpuolimą. Tai įžeidė Varšuvą, kuri yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
Didelė dalis kitų sąjungininkų siunčiamų ginklų Ukrainą pasiekia per Lenkijos teritoriją. Lenkija taip pat yra priėmusi šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių, kuriems teikia įvairią paramą.
Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo pakurstė Lenkijos sprendimas uždrausti grūdų importą iš Ukrainos. Varšuva tokį žingsnį žengė siekdama apsaugoti lenkų ūkininkus.
Grūdai Lenkijoje yra jautri tema, šalies kitą mėnesį laukiant rinkimams. Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė turi didelį regionų, kuriuose verčiamasi ūkininkavimu, palaikymą.
Europos Komisija (EK) 2023 m. gegužę buvo sutikusi apriboti grūdų eksportą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, siekiant apsaugoti ūkininkus, kurie tvirtino, kad atitinkamas importas vietos rinkose numuša kainas. Priėmus šį sprendimą maisto produktai toliau tranzitu keliaudavo pro šių šalių teritoriją, tačiau nebebuvo parduodami vietos rinkoje.
Nors praėjusį penktadienį EK nurodė, kad stabdo importo draudimą, Lenkija, Vengrija ir Slovakija iš karto paskelbė, jog tam priešinsis. Kyjivas savo ruožtu į tai reagavo pranešdamas, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
Kyjivas po ambasadoriaus iškvietimo paragino Lenkiją „palikti emocijas nuošalyje“ ir laikytis „konstruktyvaus“ požiūrio.
