„Du su puse metų statyboms visoms, tai 2027 metų pabaiga. (...) Įtampos, aš sutinku, yra, bet viską galima spėti“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu sakė L. Kasčiūnas.
Taip jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai šią savaitę pareiškus, kad Lietuva gali vėluoti pasirengti priimti Vokietijos brigadą. Pasak jo, rengiantis dislokuoti brigadą kiek stringa jai reikalingos infrastruktūros statybos.
Anot L. Kasčiūno, iki 2027 metų pabaigos turėtų būti baigtas statyti Rūdninkų poligone Vokietijos brigadai numatytas karinis miestelis.
„Yra vidinis etapavimas, kuris leistų mums valdyti procesą – jeigu turi garažus technikai arba turi kitą vokiečiams reikiamą (infrastruktūrą – BNS), informuoji, kad tokia galimybė yra, jie gali techniką čia atvežti, laikinai dalis karių gali gyventi Vilniuje, kol atsiras bendrabučiai“, – dėstė L. Kasčiūnas.
„Toks valdymas, žingsnis po po žingsnio, yra viso šito rimto iššūkio suvaldymo dalis“, – pridūrė jis.
Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Ją sudarys apie 5 tūkst. karių.
Vokietija yra sakiusi, kad jos perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.
„Vokietijos brigados atvykimas, kokia ji bus su visais savo parametrais, iš principo kuria antros kariuomenės efektą Lietuvoje ir visame rytų flange. Tai yra milžiniškas dalykas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Ministro teigimu, apie 20 proc. brigados karių tarnaus Rukloje. Didžioji dalis – 80 proc. karių – tarnaus Rūdninkuose.
„Su šeimomis atvykę karininkai gyvens Vilniuje ir važinės į darbą Rūdninkuose, o be šeimų atvykę, gyvens bendrabučiuose“, – teigė L. Kasčiūnas.
Balandžio mėnesį į Lietuvą atvyko pirminė brigados grupė su kiek daugiau nei 20 karių, iki šių metų pabaigos į Lietuvą atvyks iš viso 150 Vokietijos karių.
„Kitais metais turime aiškų planą dėl 500 karių šios brigados, kurie bus čia“, – teigė ministras.
Nesukliudys nei krizė Berlyne, nei Žemaitaitis
Anot ministro, Vokietiją krečianti vidaus politinė krizė neturėtų sukliudyti įgyvendinti brigados projektą.
„Yra vokiečių žodis, jeigu jie duoda žodį, jie ir padaro. (...) Čia nėra klausimų, čia yra vokiečių politinė kultūra ir mūsų pasitikėjimas vokiečiais“, – sakė L. Kasčiūnas.
Vokietijoje koalicijos krizė, kurią nulėmė nesutarimai dėl ekonominės ir fiskalinės politikos, kulminaciją pasiekė praėjusią savaitę, kai kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) atleido finansų ministrą Christianą Lindnerį (Kristianą Lindnerį).
Šią savaitę pranešta, kad gruodžio viduryje parlamente bus balsuojama dėl pasitikėjimo kancleriu, o tai atvertų kelią pirmalaikiams rinkimams, kurie numatomi vasario gale.
„Plika akimi prognozuojant ateinančių rinkimų rezultatus, tai galima prognozuoti, kad yra Krikščionių demokratų sąjunga, (...) kurie pilnai remia, o kartais net labiau remia rytų flango stiprinimą, atgrasymą ir Vokietijos brigados perkėlimą“, – kalbėjo ministras.
L. Kasčiūno teigimu, planams dėl brigados nesukliudys ir politinė situacija Lietuvoje – „Nemuno aušros“ dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje.
Dėl to Lietuva pastaruoju metu iš užsienio partnerių sulaukia kritikos, kadangi partijos lyderis R. Žemaitaitis teisiamas dėl antisemitizmo.
„Vokiečiai puikiai supranta, kad Lietuva nėra (Remigijus) Žemaitaitis, kad Lietuva yra tauta, kuri nori gyventi laisvėje ir nepriklausomybėje ir vertina Vokietijos saugumo garantijas“, – sakė ministras.
„Kad ir kaip jis mums čia gadina reikalus, vokiečiai atskiria, kur yra Žemaitaitis ir kur yra Lietuva“, – pridūrė jis.
Kainuos apie 900–950 mln. eurų
Trečiadienį pristatyta Rūdninkų karinio miestelio urbanistinė studija, iš viso pagrindinė brigados karių tarnybos vieta užims apie 190 hektarų.
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), tai didžiausias karinės infrastruktūros vystymo projektas Lietuvos istorijoje.
Karinis miestelis vystomas etapais: pirmasis etapas – rangos būdu (rangovas – „Eikos statyba“), antrasis – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.
L. Kasčiūno teigimu, konkursą antrojo etapo infrastruktūros vystymui planuojama paskelbti dar šiemet.
Pirmojo etapo statybų pradžios kapsulė Rūdninkų kariniame poligone įkasta rugpjūtį. Šio etapo metu statomi administracijos pastatai, karinės technikos priežiūros ir laikymo infrastruktūra (sandėliai, aikštelės, remonto dirbtuvės, garažai technikai), sargybos pastatas, gyvenamieji bendrabučiai 600 karių apgyvendinimui, valgykla.
„Planas yra užbaigti iki 2027 metų vidurio“, – teigė L. Kasčiūnas.
Antrasis etapas apims gyvenamosios, administracinės, sporto, techninės paskirties pastatų projektavimą, statybą ir priežiūrą, taip pat beveik 300 tūkst. kvadratinių metrų karinių aikštelių įrengimą bei kitos paskirties statinius: sraigtasparnių aikštelę, inžinerinius tinklus.
„Mes konsultuojamės su įmonėmis nuo rugsėjo mėnesio, tai dveji su puse metų – įtemptas, bet galimas laikas, per kurį galima įgyvendinti visą šitą projektą“, – kalbėjo ministras.
Anot L. Kasčiūno, dėl antrojo etapo įgyvendinimo KAM konsultavosi su aštuoniomis įmonėmis.
„Raginome jas apjungti jėgas, gali būti, kad ateis kai kurie su užsienio partneriais“, – sakė jis.
L. Kasčiūno teigimu, karinis miestelis iš viso kainuos apie 900–950 mln. eurų, šią sumą Lietuva skirs iš savo biudžeto.
Anot KAM, dėl miestelio išlaikymo kaštų vis dar tariamasi su Berlynu, tačiau didžioji išlaikymo dalis teks Vokietijai.
Planuojama, kad visas Rūdninkų karinis miestelis bus dešimt kartų didesnis už šiemet atidarytą Rokantiškių karinį miestelį Vilniaus rajone.
