„Obligacijos pasiteisino. (...) 9 milijonai eurų, jau gali pirkti tokias antidronines sistemas, kurios leistų pridengti karines teritorijas, mūsų dalinius, kritinę infrastruktūrą. Tai yra pinigai, kurie gali vieną kitą pajėgumą šiek tiek pastiprinti. (...) Pinigai iš obligacijų yra tie, kuriuos gali greitai valdyti“, – trečiadienį prie Vyriausybės žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.
Vis tik dauguma kitų politikų ir Vyriausybės narių vangiai renkasi aukoti gynybos fondui arba pirkti obligacijas. L. Kasčiūnas tikisi, kad žiniasklaidos rengiami reportažai ir skiriamas dėmesys šiam klausimui leis pakeisti jų nuomone.
„Gal dabar jau prisidės, tikiuosi taip ir padarysi“, – tvirtino jis.
Spalio pradžioje pradėjus platinti Valstybės gynybos fondo obligacijas, gyventojai, verslas ir kitos organizacijos iki šiol įsigijo beveik 9 mln. eurų vertės šių tikslinių taupymo lakštų. Tuo metu savanoriškų įmokų krašto apsaugos finansavimui surinkta 38,3 tūkst. eurų, rodo naujausi Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenys.
Valstybės gynybos fondui aukoti galima nuo spalio 1 d. – KAM administruojamoje svetainėje gynybosfondas.lt sudaryta galimybė savanorišką auką pervesti vieną kartą arba daryti periodines įmokas. Nuo spalio 10 d. galima pirkti ir gynybos obligacijų, už kurias valstybė mokės 2 proc. metinių palūkanų.
Obligacijas platina bankai „Swedbank“ ir „SEB“. Finansų ministerija pirmąją jų emisiją platino spalio 10-28 dienomis, antrąją platins – lapkričio 4-18 dienomis, o trečiąją – gruodžio 2-16 dienomis. Kaip skelbiama, visų obligacijų išpirkimas planuojamas po metų.
Kaip yra kalbėjęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, šios lėšos bus renkamos į atskirą KAM fondą ir skiriamos nacionalinės divizijos, tankų bataliono ir kontrmobilumo priemonių vystymui, papildomi mokėjimai taip pat leis „lanksčiau žiūrėti“ į vokiečių brigados priėmimui skirtas lėšas.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Valstybės gynybos fondo įstatymą, taip pat numatė padidinti pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakelti akcizus alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamąsias visam kurui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį – planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Šiuo metu Lietuvos gynybos finansavimui skiriama dalis siekia virš 3,1 proc. BVP.
