„Mes visi esame suinteresuoti, kad būtume tvirti šiuo klausimu. Reikia kelti klausimą, ar esame pajėgūs užtikrinti patikrą. Ar tie žmonės, Rusijos Federacijos piliečiai, nekeltų tam tikrų lojalumo dilemų. Kalbama įvairiai, suskaičiuojama, kad yra apie 30 tūkst.
Kai mūsų saugumo tarnybos pasakys, kad jos yra pajėgios užtikrinti patikrą ir duoti garantiją, kad tarp tų 30 tūkst. nebus Rusijai lojalių žmonių, kai prasidės kokie nors veiksmai, kai pakvies rusiškasis pasaulis ką nors veikti, jeigu tokią garantiją gausiu, svarstyčiau tokį variantą. Kol tokių garantijų neturiu, negaliu rizikuoti mūsų visų nacionaliniu saugumu“, – Seime ketvirtadienį susirinkusiems žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, ketvirtadienį vyksta pokalbiai tarpvyriausybiniame lygmenyje, kur dalyvauja ir šalies saugumo tarnybos.
„Tie klausimai persikels ir į komitetą, aš tuo neabejoju“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūno teigimu, Lietuva yra gavusi penkis prašymus iš Rusijos Federacijos piliečių dėl politinio prieglobsčio.
„Ko aš noriu išvengti, kad mes dirbtinai nesukurtume kažkokio naujo šliuzo, kuris mūsų labai savalaikius sprendimus, kurie sustabdė galimą karavaną į Lietuvą, sugriautų tuos sprendimus. Aš nenoriu, kad tas šliuzas sugriautų tuos sprendimus“, – teigė NSGK pirmininkas.
Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.
Regiono šalys atvykimo ribojimų rusams ėmėsi Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje.
kasciunas.
