„Kai bus daugiau informacijos, tada pateiksime, ką reikia žinoti.
Pirmiausia reikėtų sulaukti NATO diskusijos šituo klausimu dėl instrumentų, kokie gali būti taikomi“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
L. Kasčiūnas vylėsi, kad šis incidentais paskatins NATO partnerius skirti didesnį dėmesį oro gynybos Rytų flange stiprinimui.
„Oro gynybos stiprinimas ir yra tai, kas turėtų būti daroma visų NATO valstybių. <...> Įvairaus pobūdžio oro gynybos: tiek tolimojo, tiek vidutinio, tiek artimojo. Galima pagalvoti dėl tam tikrų mandatų suteikimo oro policijai“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Ministras kalbėjo, kad turi būti NATO bendras sprendimas, kaip reaguoti į tokius atvejus.
„Čia pirmiausia yra dabar latvių, rumunų, lenkų – šalių, kurios patyrė šiuos incidentus žodis. Mes juos remiame“, – sakė jis.
Kasčiūnas: „Galiu nuraminti, kad tai nebuvo netikėta“
Paklaustas, ar latviai arba kitos NATO sąjungininkės žinojo apie į Latvijos oro erdvę patekusį droną, ministras atsakinėjo nenoriai.
„Yra tam tikra informacija, kuria dabar dalindamasis jau šiek tiek atidarau skrynią, kurios galbūt šiai minutei neturėtume atidaryti. Galiu nuraminti, kad tai nebuvo netikėta“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Ministras akcentavo, kad radarai yra pajėgūs matyti tokio pobūdžio dronų įrenginius, tačiau šiuo atveju reikėtų palaukti išsamesnės informacijos ir detalių patikslinimo iš pačių latvių.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sekmadienį pranešė, kad šios šalies teritorijoje nukrito Rusijos karinis dronas.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA sakė, kad dronas į Latvijos oro erdvę įskrido ankstų šeštadienio rytą ir buvo nedelsiant pastebėtas.
Turimais Latvijos kariuomenės duomenimis, Rusijos karinis bepilotis orlaivis į šalies oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
