Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis tv3.lt sakė, kad pagrindinė emigracijos priežastis – maži lietuvių atlyginimai, tačiau nurodė, kad komentuoti emigraciją galima tik remiantis bendromis tendencijomis, nes specialių tyrimų šiam reiškiniui nagrinėti šiuo metu nėra.
Trys pagrindinės priežastys
„Pagrindinės emigracijos priežastis – žemos pajamos Lietuvoje. Tai pirmiausia ir skatina žmones išvykti. Dauguma emigruojančiųjų, apie 60 proc., išvyksta iš Lietuvos turėdami darbą, tad emigracijos pagrindinė priežastis yra ne darbo trūkumas, o pajamų“, – sakė B. Gruževskis.
Profesoriaus teigimu, antroji emigracijos priežastis – darbo paieška. Dalis žmonių visgi negali tėvynėje surasti darbo, tai, teigia pašnekovas, parodo ir pakankamai aukštas nedarbas Lietuvoje – turime virš 100 tūkst. bedarbių. Ypač tai, sako jis, yra aktualu žmonėms iš mažesnių miestų.
Trečia išvykimų priežastis, pažymi pašnekovas, – šeimų susijungimas:
„Mes jau dešimt metų turime pakankami aktyvų migracinį judėjimą, ir dalis žmonių, gal šeštadalis, įsitvirtina užsienyje ir skatina kitų šeimos narių atvykimą. Matome, kad išvažiuoja vis daugiau vaikų iki keturiolikos metų, jie išvažiuoja, kuomet tėvai stabiliau įsitvirtina“, – pažymi jis.
Premjerui Algirdui Butkevičiui nurodžius, kad emigracija pernai labiausiai didėjo dėl atnaujinto šaukimo į kariuomenę, B. Gruževskio nuomonė tai galėjo būti nebent netiesioginė priežastis, nes išvykimas nuo šaukimo į kariuomenę neatleidžia.
„Tas galėjo turėti įtaką, bet tik netiesioginę, nes išvykimas juk nesumažina rizikos būti pašauktam į kariuomenę. Tai būtų kaip galvos slėpimas smėlyje – tai nėra efektyvu ir aš manau, kad šitas veiksnys nėra labai svarbus. Netiesiogiai, taip, jaunimas galėjo sureaguoti, nes gal ne visi turėjo pakankamai informacijos, tačiau žinau žmonių, kurie atvirkščiai, žinodami, kad pateko į sąrašus, sugrįžo į Lietuvą ir sutvarkė dokumentus, kad staiga nesusidurtų su šauktinio prievolės vykdymu“, – teigė profesorius.
Nėra normalu
Dėl šių skaičių, B. Gruževskio nuomone, pirmiausia turėtų sunerimti aukšto lygio politikai, nes nėra normalu, kad ekonomikai augant, emigracija taip pat didėtų:
„Tai turėtų paskatinti susimąstyti giliau apie mūsų ekonominės ir socialinės sistemos sanglaudą. Reikia pagalvoti, kas yra, jeigu ekonomika auga, o žmonės į tai reaguoja kaip į krizinę situaciją. Tai reiškia, kad ekonomikos augimas netinkamai susietas su ekonomine plėtra“, – sakė jis.
B. Gruževskio teigimu, tai parodo, kad nėra pakankami tolerantiškos aplinkos darbo vietose, juk emigruoti žmogui, sako jis, nėra džiaugsmas, tai sukelia nemažai streso. Todėl politikai, nurodo profesorius, pirmiausia turėtų permąstyti darbo užmokesčio apmokestinimo sistemą.
Nerimauti nėra ko
„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis nurodė, kad jaudintis dėl pernai išaugusios emigracijos nereikėtų, nes tai, anot jo, greičiausiai buvo sezoninė migracija, tad šiais metais ekonomistas numato neabejotiną emigracijos mažėjimą.
„Priežasčių yra daug, dažnai jos yra individualios, tačiau viena iš tendencijų – padidėjusi sezoninė migracija. Metų eigoje gyventojai ir užregistruoja savo išvykimą iš valstybės, ir užregistruoja grįžimą. Mes jau tokią tendenciją esame stebėję kelis pastaruosius metus, kuomet gyventojai dalį laiko dirba ir gyvena užsienio valstybėse, o dalį laiko gyvena Lietuvoje“, – sakė ekonomistas.
Jo nuomone, pernai nebuvo konkretaus veiksnio, didinančio emigraciją ir N. Mačiulis nurodė beveik neabejojantis, kad šiemet emigracija sumažės.
Pasak jo, nereikia ieškoti būdų, kaip sustabdyti emigruojančiuosius. N. Mačiulio teigimu, jų ir taip natūraliai ims mažėti, kai gyvenimo kokybė Lietuvoje augs:
„Viena iš pamatinių vertybių yra laisvas žmonių judėjimas, tad nereikia ieškoti priemonių sustabdyti tuos asmenis: gerėjant gyventojų kokybei, mažėjant nedarbui, augant darbo užmokesčiui, matysime priešingus gyventojų srautus, ką matėme ir Airijoje. Kiekvienos Vyriausybės darbas – siekti aukštesnio pragyvenimo lygio Lietuvoje, tai ir bus pati geriausia priemonė emigracijos mažinimui“ , – sakė ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, per penkerius metus Lietuvos emigracijos ir imigracijos balansas iš neigiamo turėtų tapti nuliniu. Pasak jo, emigracijos srautas mažės dėl atlyginimų augimo ir gyvenimo kokybės gerėjimo, o jei valdžia atvers duris užsieniečiams, ir imigracija į šalį padidėtų.
Visgi viena problema, ekonomisto teigimu, išlieka:
„Mes vis tiek liekame su pasikeitusia gyventojų struktūra, su pasenėjusia visuomene, kuomet darbingo amžiaus gyventojų skaičius toliau mažėja, o pensinio amžiaus gyventojų skaičius toliau auga. Vienareikšmiškai reikia priemonių šios problemos sprendimui, tačiau, deja, politikai juos suvokia primityviai“, – sakė jis.
Nėra vilties
Vilnius – tai miestas, kurio tarptautinės migracijos balansas yra pats mažiausias, Vilniaus savivaldybėje siekiantis – 4847, tačiau sostinės vicemeras Gintautas Paluckas džiaugiasi, kad Vilnių kasmet gausina atvykstantieji iš kitų miestų gyventojai, tad problemos dėl neigiamos tarptautinės migracijos jis nemato. Visgi emigracija valstybės mastu yra rūpestis: politikas sako, kad žmones iš šalies gina vilties trūkumas.
„Kalbant apie emigraciją, visi suveda į tai, kad sunku susirasti darbą, sunki ekonominė situacija šalyje ir pan. Šnekant su emigravusiais draugas paaiškėja, kad jie tiesiog nesitiki, kad Lietuvoje kažkas pasikeis į gera. Visi pasiruošę pakentėti, tačiau reikia vilties, kurios Lietuvoje emigruojantieji ir nemato“, – kalbėjo G. Paluckas.
Tad politiko nuomone, svariausios emigracijos priežastys – ne tai, kad žmonės nori geresnio darbo, o tai, kad žmonės nemato perspektyvų tokį darbą rasti Lietuvoje.
„Manau, kad emigracija yra kritinis valstybės uždavinys – ji tikrai neišnyks, bet šio klausimo sprendimas ir emigracijos mažinimas yra absoliučiai esminė užduotis“, – sakė jis.
Emigracijos mastai Lietuvoje nuo 2011 metų (kuomet siekė per 53 tūkst. išvykusiųjų) nuolat mažėjo, tačiau pernai vėl išaugo iki 46,5 tūkst. žmonių. Šiais metais iš Lietuvos išvyko beveik 23 tūkst. daugiau žmonių, nei atvyko. Didžiausia neigiama neto tarptautinė migracija yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.
Išankstiniais duomenimis, šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,89 mln. nuolatinių gyventojų, arba 32,7 tūkst. (1,1 proc.) mažiau nei prieš metus.
