Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Kai viena svarbiausių valdančiosios koalicijos politikių atvirai pradeda abejoti Vyriausybės programoje numatytais tikslais, pirmiausia sunerimti ir sukrusti turėtų socialdemokratai, įsitikinęs politologas Tomas Janeliūnas. Jo teigimu, agresyvus Seimo pirmininkės populizmas kelia grėsmę ne tik jai pačiai, bet ir valdančiajai koalicijai. Politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos nuomone, į Loretos Graužinienės kalbas tiesiog reikėtų kreipti mažiau dėmesio.
Nors dabartinė Vyriausybė yra numačiusi 2015 metais įsivesti eurą, laikytis fiskalinės drausmės, Seimo pirmininkė ne tik atvirai abejoja dėl euro įvedimo, bet savo siūlymais prieštarauja ir kitiems valdančiųjų numatytiems tikslams.
„Jeigu bus euras įvestas ir Lietuva turės eurą, minimalus darbo užmokestis turės būti ne mažesnis kaip 1509 litai, nes tiesiog žmonės neturės už ką valgyti. Jūs paverskit litus į eurus ir pamatysit, kiek žmogus bus pajėgus padaryti“, – antradienį Vyriausybėje sakė L. Graužinienė.
Savo ruožtu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad, jei MMA pakiltų iki 1509 litų, šalyje paaštrėtų šešėlinės ekonomikos ir neoficialaus darbo užmokesčio problema.
„Labiausiai tikėtina, kad tokio iššūkio akivaizdoje įmonės aktyviau imtųsi ir dabar neretai taikomų gudrybių: didelę dalį darbuotojų oficialiai įdarbintų ne visu etatu, tačiau iš tiesų darbuotojai dirbtų daug daugiau. Problema didžiuosiuose miestuose būtų ne tokia aštri, o regionuose, kur yra mažiau tiesioginių užsienio investicijų, įmonės būtų priverstos sukčiauti ir dalį atlyginimo mokėti nelegaliai arba pradėtų didėti nedarbas“, – tikina N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, problema yra ir tai, kad per pastarąsias dienas susidarė įspūdis, jog didinti MMA, kompensuoti senatvės pensijų negalima dėl to, kad norima įsivesti eurą.
„Tai yra klaidinga informacija, turinti blogų pasekmių – neigiamą požiūrį į eurą. Tarp šių dalykų nėra nieko bendra: MMA dydis priklauso nuo produktyvumo šalyje ir to, kaip keičiasi vidutinis darbo užmokestis. O kai kalbama apie pensijų kompensavimą, juk nesvarbu, kokia valiuta kompensuoti, tam tiesiog turi būti pinigų. O jų biudžete nėra. Lietuva šiemet skolinsis apie 2,5 mlrd. litų, kad galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus“, – pažymi N. Mačiulis.
L. Graužinienės elgesį neigiamai įvertino ir premjeras Algirdas Butkevičius. „Mane tikrai nustebino ir Seimo pirmininkės tokie vieši pasisakymai dėl euro įvedimo. Manau, kad šitas pareiškimas yra ne laiku, ir reikia suprasti, kad pensijų kompensavimo ar kažkokių kitų papildomų išlaidų didinimo negalima sieti su euru“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras pirmininkas.
Arba nekreipti dėmesio, arba mesti iš barščių
Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka įsitikinęs, kad MMA padidinimu nėra suinteresuota ir pati L. Graužinienė, o jei apie ją ir jos pasiūlymus nebūtų tiek svarstoma žiniasklaidoje, jos „kenksmingi“ veiksmai būtų seniai pasibaigę.
„Politinė žiniasklaida ir politinė mintis koncentruojasi maždaug ties Seimo prieigomis. Aš siūlyčiau į L. Graužinienę nekreipti per daug dėmesio, nes ji nėra savarankiška figūra. Parodydami dėmesį 1509 litams, mes sureikšminame tą faktą, ir kol jis bus sureikšmintas, tol ji los apie MMA“, – sako R. Valatka.
Politikos apžvalgininkas teigia neabejojantis, kad už tokį algos padidinimą Seimo pirmininkė ir pati niekad nebalsuotų, jei tik manytų, kad dauguma parlamentarų gali jam pritarti. Anot R. Valatkos, Darbo partijai nereikia 1509 litų MMA, šiai partijai reikia 5–6 vietų Europos Parlamente.
„Aš nesakau, kad L. Graužinienės veiksmai yra logiški. Negali būti logiški ir geri veiksmai žmogaus, turinčio pernelyg mažai kompetencijų, reikalingų užimamam postui. Bet atsiminkime, kad dar yra premjeras. Jam labai patinka, kad dabar visas dėmesys skiriamas L. Graužinienei. Yra nemažai tokių ministrų, apie kuriuos niekas nešneka, ir patys yra tylūs. Bet tyli kiaulė gilią šaknį knisa. Man tai atrodo svarbiau“, – pažymi R. Valatka.
Savo ruožtu politologas T. Janeliūnas teigia manantis, kad Seimo pirmininkės akibrokštai, laukinis populizmas kelia grėsmę visai valdančiajai koalicijai.
„Tais atvejais, kai L. Graužinienė bando abejoti Vyriausybės programos nuostatomis, savarankiškai formuoti užsienio politikos pozicijas, ji kompromituoja Seimo instituciją, Seimo pirmininko poziciją. Be to, Seimo pirmininkė labiau matoma užsienio politikams, institucijoms, vertinančioms bendrą Lietuvos politiką. Šiems gali kilti klausimai, kas vyksta Lietuvoje, jei viena svarbiausių valdančiosios koalicijos politikių staiga pradeda abejoti Lietuvos pasirinkimu įsivesti eurą, siūlo sprendimus, prieštaraujančius Vyriausybės numatytai politikai. Tai mažina pasitikėjimą mūsų valstybe“, – pažymi politologas.
Anot T. Janeliūno, galima manyti, kad, jei kalbų apie Seimo pirmininkės pasiūlymus viešojoje erdvėje būtų mažiau, tai ir pati L. Graužinienė apie tai mažiau kalbėtų. Tačiau, politologo teigimu, tai yra ne įvykius atspindinčios žiniasklaidos, o pačios L. Graužinienės bei socialdemokratų problema.
„Manau, socialdemokratai Seimo pirmininkės proveržius toleruoja dėl to, kad jų pasirinkimas nėra didelis: be Darbo partijos (DP) koalicija suirtų. Bet ar jiems tai pakenks, ar ne – svarbus klausimas. Vyriausybės programoje prioritetu yra numatytas euro įvedimas, ir jei koalicijos partneriai – DP, Tvarka ir teisingumas (TT) priešinsis šiam tikslui, kils klausimas dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo, o tuo pačiu ir dėl premjero ir visos Vyriausybės likimo“, – kalba T. Janeliūnas.
Anot politologo, neįmanoma, kad Vyriausybė išliktų, nesilaikydama esminių savo prioritetų. Jei Lietuvai 2015 metais dėl koalicijos partnerių kenkimo nepavyks įsivesti euro, premjerui A. Butkevičiui teks atsistatydinti ir paleisti Vyriausybę.
T. Janeliūno įsitikinimu, jei socialdemokratai suvoktų, kad DP kenkia Vyriausybės programai ir gali viską sugriauti, jie turėtų sukrusti ir mėginti išgauti savo partnerių pažadą, kad šie netrukdys euro įvedimui. Jei tokio susitarimo pasiekti nepavyktų, kenkiančius partnerius tektų šalinti iš koalicijos ir mėginti išsaugoti Vyriausybę, formuojant naują daugumą.
