Ir Londone dužo langai. Riaušininkams nepatiko stipriausių pasaulio ekonomikų dvidešimtuko, vadinamojo G20, viršūnių susitikimas. Pranešimai apie neramumus pasirodė balandžio 1 d., tad kilo abejonė, ar tikrai antiglobalistai tokie aršūs. Gal žiniasklaida tokią dieną tradiciškai melavo? Bet žinios pasitvirtino.
Ne iškulti langai yra svarbiausioji antikrizinio viršūnių susitikimo naujiena. Iš baigiamojo pareiškimo liejasi optimizmas, gražūs pažadai ir šviesaus rytojaus nuojautos. Būtent tokios kalbos, nors ir pasakytos balandžio balandžio 2-ją, labiau tinka balandžio 1-jai.
Vis dėlto nėra pagrindo manyti, kad pasaulio galingieji juokauja. Juk pasaulio ūkis ne juokais smenga į prarają. Nejaugi susirinkusieji Londone iš tiesų atrado globalios ekonomikos gaivinimo receptą?
Valstybių vadovai savo parašais patvirtina, kad bus siekiama atkurti darbo vietas, skatinamas ūkio augimas, reformuojami tarptautiniai finansų institutai, stimuliuojamos tarptautinė prekyba ir investicijų plėtra. Gražūs ketinimai sutvirtinti pažadu išrašyti 5 trilijonų dolerių vertės čekį. Tiek planuojama įlieti į globalinį ūkį iki 2010-jų metų pabaigos. Vien tarptautinis valiutos fondas (TVF) gaus trilijoną dolerių.
Kita vertus, G20 vadovai nusprendė kai ką išvaryti iš mokesčių rojaus. Nuo šiol lengvatinių mokesčių zonos, vadinamieji „ofšorai“ (off shore), bus spaudžiami išsiskaidrinti ar net užsidaryti.
Žinios virsta pinigais. Londono susitikimo sprendimai stumtelėjo į viršų biržų indeksus ir naftos kainas. Taip reiškiamas tikėjimas, kad ūkis atsigaus.
Tikėjimą sutvirtina ir nepasakyti dalykai. Susitikimo dienotvarkėje nebuvo klausimo apie naują pasaulio rezervinę valiutą. Vadinasi, tokia ir toliau išlieka doleris. Gal ir pelnytai, kadangi, Europos centrinio banko duomenimis, 63 proc. tarptautinių valiutų atsargų pasaulyje sukaupta doleriais, 27 proc. – eurais, 5 proc. – svarais sterlingais, 3 proc. – jenomis.
Bet kokios kalbos apie naują rezervinę valiutą skatintų dolerių nuvertėjimą. O dabar tos šalys, kurios gali sau leisti turėti mažiau rezervų, pakratys kišenes ir paskolins pasaulio ekonomikos plėtrai.
Kada ir kokiu pavidalu optimizmo bangos iš Londono pasieks Lietuvą? Geroms žinioms pranešti labai tiktų Algirdas Brazauskas, galintis savu stiliumi išversti į lietuvių kalbą tai, ką pasakė Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas: „Klausimą „išžiūrėjome“. Pinigų radome“. Tačiau Lietuvos atstovų Londone nebuvo.
Lietuvos ekonomikos žyniai dabar jau ir viešai pripažįsta, kad anksčiau ar vėliau Lietuva paprašys TVF pagalbos. Mūsų aukščiausioji valdžia irgi neatmeta tokios galimybės, tačiau bando klausimą nustumti. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad G20 viršūnės sulėkė į Londoną, kada prognozuojama, kad pasaulio ūkis šįmet smuktelės maždaug puse procento. Palyginkime su Lietuva. Jai gresia maždaug 10 proc. bendrojo vidaus produkto sumažėjimas.
Dabartinės mūsų Vyriausybės politika kol kas pagrįsta naiviu tikėjimu, kad išmelžta ir alkana karvė ims duoti daugiau pieno, jeigu jai pažadėsi, kad po pusmečio į ėdžias bus primesta daugiau žalio šieno.
Duok, karvute, balto pieno, duok dabar, o ką tu šiandien ėsi – ne mūsų reikalas. Iš šono žiūrint tai primena varžybas, kas pirmas užvers kanopas: Lietuvos ūkis ar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė.
