Asta Volkovaitė
Be veiklos mieste likę vaikai papildo nusikaltimų statistiką. Šiauliuose į policijos akiratį vis dažniau pakliūva vagiliaujantys nepilnamečiai. Vaiko teisių specialistai prabyla apie vaikų nepriežiūrą, o sociologai – apie nepateisinamą visuomenės pakantumą, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“.
Devynmetė draugus vaišino alkoholiu
Kelialapiai į stovyklą ar kitos vaikų užimtumo formos dažnam šiauliečiui – neįkandamas dalykas. Ne tik dėl finansų, bet ir dėl abejingumo atžalų užimtumui. Jaunimo užimtumu besirūpinančio tinklapio „Asfaltovaikai.lt“ atliktos apklausos rezultatai liudija, kad kas trečias vaikas vasarą laiką leidžia kieme su draugais. Ant asfalto likusius vaikus pradeda dominti ne tik žaidimai. Laiškuose savaitraščiui „Šiauliai plius“ žmonės atvirai pasakoja apie mažamečių nusikalstamumą.
„Devynmetė mergaitė kiemo draugus vaišino alkoholiniu alaus gėrimu. Vaikas neslėpė, kad gėrimą nukniaukė iš parduotuvės lentynos“, – pasakoja šiaulietė Liudmila.
„Gal dešimties metų amžiaus vaikai tarėsi, kas daugiau pavogs iš parduotuvės. Vėliau išvydusi, kaip jie iš kišenių traukia grobį, supratau, kad kalbėdami apie parduotuvę vaikai turėjo omeny ne tą parduotuvių žaidimą, kurį su dirbtiniais banknotais žaisdavo ankstesnės kartos, o tikrą nusikaltimą“, – pasakoja Loreta.
Kas ketvirta vagystė – iš parduotuvės
Policijos statistika nieko gero nežada. Anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio vyr. specialistės Rasos Šliavienės, šį pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo nepilnamečių, įvykdžiusių vagystes, skaičius. 2014 m. per 6 mėn. vagystes įvykdė 25 nepilnamečiai, o 2013 m. per tą patį laikotarpį – 19 nepilnamečių.
„Per šių metų 6 mėnesius apie 25 proc. iš visų nepilnamečių įvykdytų vagysčių yra vagystės iš parduotuvių ar kitų prekybos vietų. Per 2014 m. 6 mėnesius Šiaulių mieste išaiškinti 4 nepilnamečių (nuo 16 metų) įvykdyti administraciniai teisės pažeidimai dėl smulkus svetimo turto pagrobimo. Taip pat yra keletas atvejų, kai už nepilnamečių iki 16 metų padarytą smulkų svetimo turto pagrobimą atsakomybė taikyta tėvams dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams“, – mini policijos atstovė. Analizuojant kelerių metų duomenis apie nusikalstamas veikas padariusių vaikų amžių, pastebimi tik labai nežymūs pokyčiai. Didžiąją dalį nusikalstamų veikų įvykdo 16 – 17 metų paaugliai.
Niekas negimsta nusikaltėliais
Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių skyriaus vyr. specialistas Virgilijus Tavoras teigia, kad kartas nuo karto jį ir jo kolegas pasiekia žinia apie parduotuvėse nusikalstančius vaikus. „Dažniausiai būna, kad praneša kaimynai. Vaikai vagia dėl kelių priežasčių. Yra tokių, kurie tai daro iš nepritekliaus, kiti tai laiko žaidimu“, – mini vaiko teisių specialistas. Sociologai vaikų nusikalstamumą sieja tiek su auklėjimu šeimoje, tiek su visuomenės pakantumu blogam auklėjimui.
„Nė vienas vaikas negali būti pavadintas nusikaltėliu. Juo tampama ir šeima yra ta vieta, kuri gali paskatinti kriminalines elgesio užuomazgas. Šalyje yra begalės socialinės rizikos šeimų, kuriose luošinamas vaiko suvokimas apie teisingus socialinius įgūdžius, alkani vaikai mato geriančius tėvus. Šių vaikų niekas neskuba paimti. Moralinę deformacinę vykdžiusiems tėvams leidžiama daug kartų pasitaisyti“, – pastebi sociologė Lina Repšytė. Jos nuomone, ne tik įvairių institucijų specialistų pakantumas lemia vaikų nusikalstamumą.
„Ir žmonės pakantūs. Retas ryžtasi iškviesti policiją, kai mato viešai mušamus vaikus, iki vidurnakčio kieme paliktus mažamečius ar juos iki vėlaus vakaro tampomus po barus“, – teigia L. Repšytė. Šiaulių vaiko teisių specialistai taip pat ragina žmones nelikti abejingais ir apie nederamai auklėjamus vaikus pranešti policijai. „Vaikais bus pasirūpinta ir po mūsų darbo valandų. Policijos pareigūnai neprižiūrėtus vaikus gali laikinai patalpinti į vaikų namus, jei neatsiranda juos galinčių priglobti kitų artimųjų“, – sako V. Tavoras.
Policijos pareigūnai yra pastebėję, kad vaikų neužimtumas padidina galimybę nusikalsti net 20 kartų. Vaikai iki 10 metų amžiaus nėra baudžiamosios atsakomybės subjektai, tad jokia atsakomybė jiems netaikoma.
Reikia tik pasidomėti
Vasarą šalies moksleivių stovyklose savaitė poilsio tėvams kainuoja apie 400 Lt. Vidutines pajamas gaunančioms šeimoms tokia pinigų suma – prieinama. Tačiau ką mieste vaikams veikti grįžus iš stovyklų? Jei tėvai atidžiau pasidomėtų, rastų įvairių veiklų vaikams net vasarą.
Yra centrų, mokyklų, klubų, kuriuos mokslo metais lankę vaikai ir vasarą neformalios veiklos nemeta ir net garsina miestą. Vasarą įvairiuose konkursuose dalyvavo ir laurų pelnė muzikos mokyklų, Jaunųjų gamtininkų centro, Moksleivių namų auklėtiniai. Dailės galerija vaikams rengė edukacinius užsiėmimus „Menopolis“, kuriuose vaikai galėjo plėtoti kūrybinius gebėjimus.
Pekine (Kinija) nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 3 d. vyko vienintelis valstybinio lygio tarptautinis chorų konkursas. Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, kurį lanko apie 400 vaikų, jaunimo chorų kategorijoje laimėjo pirmąją vietą ir aukso apdovanojimą.
Vasarą netinginiavo ir pop muziką mėgstantys vaikai. Liepos pabaigoje Palangoje vyko jubiliejinis vaikų pop muzikos festivalis „Laumės juosta“, kuriame taip pat triumfavo šiauliečiai. Pagrindinis festivalio prizas – „Laumės juostos“ statulėlė – įteikta žinomam muzikos pedagogui 56 metų šiauliečiui Vadimui Kamrazeriui. Jis drauge su žmona aktore Jūrate Budriūnaite vadovauja apie 80-ies vaikų muzikos studijai „Nieko tokio“.
Privatūs ugdytojai vaikus lavina net nemokamai
Privačius klubus turintys sporto treneriai su auklėtiniais dirba visą vasarą, net neimdami jokio mokesčio. Zenonas Budraitis, karatė klubo „Saulė“ steigėjas ir vadovas, sako, kad vasarą vaikams buvo organizuota trumpa stovykla, o dabar, ruošiantis pasaulio vaikų karatė čempionatui, vaikai treniruojasi kiekvieną dieną. Mokestis iš vaikų neimamas ir treniruotis gali visi, kurie tik nori.
Pasak Z. Budraičio, rimtas sezonas prasidės tik rudenį. „Mes, treneriai, dirbam iš idėjos, kad vaikai neslampinėtų gatvėmis. Jei vaikas tikrai neišgali mokėti – treniruojasi už dyką. Ne pinigai pirmoje vietoje, o vaikų ugdymas, užimtumas“, – sakė pašnekovas.
A. Sireikos krepšinio akademijos treneris, sporto direktorius Saulius Jucevičius sako, kad jei tėvai pageidauja ir susidaro grupelės vaikų, norinčių treniruotis, treneriai su jais gali dirbti visą vasarą. Nuo rugpjūčio 4-osios S. Jucevičius informavo vaikus, kad jau dirba, tad treniruotes lanko 34 vaikai. Ryte jie lanko krepšinį, po pietų eina į maniežą, tad visą dieną būna užsiėmę. Jie nemokamai dar gali lankyti treniruoklių salę – šių paslaugų kiekis priklauso nuo rėmėjų.
