Praėjusių metų spalį tarp Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) ir Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos pasirašyta šakinė kolektyvinė sutartis.
Joje numatyta, kad darbuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 10 metų darbo stažą ir švenčiantiems 40, 50 ir 60 metų jubiliejų, (turi būti) išmokama 1 mėnesinio atlyginimo dydžio vienkartinė išmoka.
Be to, darbuotojo iniciatyva nutraukiant tarnybos ar darbo santykius dėl to, kad darbuotojas sukako pensinį amžių, išmokama 2 jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) išeitinė išmoka. Jei žmogus dirba trumpiau nei metus – 1 VDU išeitinė išmoka.
Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, vienkartinė piniginė išmoka tarnautojams gali būti skiriama labai gerai įvertinus tarnybinę veiklą; atlikus ypatingos svarbos užduotis; nustatytų švenčių dienų progomis; gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinių sukakčių progomis ir kt.
Pagal nustatytą tvarką, vienkartinės piniginės išmokos valstybės tarnautojams mokamos iš valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.
Naujasis Valstybės tarnybos įstatymas numato tik nacionalinę kolektyvinę sutartį, kurią sudaro valstybės tarnautojams atstovaujančios profesinės sąjungos ir Vyriausybė. Taip pat įstaigos kolektyvinė sutartis, sudaroma tarp jos darbuotojų ir vadovybės. Apie šakinę kolektyvinę sutartį naujas įstatymas nesako nieko.
Taigi, „Sodros“ vadovybei nusprendus netaikyti anksčiau pasirašytos šakinės sutarties, tokį sprendimą profesinė sąjunga apskundė Darbo ginčų komisijai. Vis dėlto motyvuodama, kad ginčo sprendimas nėra jos kompetencija komisija nusprendė jo nenagrinėti. Tad ginčas veikiausiai persikels į teismą.
Įstatymas atgal negalioja
Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca įsitikinęs, kad darbuotojai reikalauja to, kas jiems priklauso pagal pasirašytą kolektyvinę sutartį, kurios sustabdymas esą yra neteisėtas.
„Kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta dar praėjusiais metais. Naujas Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo tik nuo šių metų pradžios. Jis negali būti taikomas atgaline tvarka“, – aiškino pirmininkas.
Jis sakė nesuprantantis, kodėl kyla „tokių keistų“ klausimų dėl išskirtinių jubiliejinių išmokų „Sodros“ darbuotojams. Jeigu tai privilegija, tokia reikėtų laikyti ir valstybės tarnautojams suteikiamas kasmetines atostogas, kurios yra 2 darbo dienomis ilgesnės nei asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį.
„Jeigu statutiniai ar kiti darbuotojai gali sudaryti tokias sutartis ir numatyti jose papildomas sąlygas, kodėl kitiems darbuotojams tokios išmokos turi būti draudžiamos? Tai yra diskriminacija, darbuotojų teisėtų lūkesčių pažeidimas. Ypač jeigu valstybės tarnautojams ir dirbantiems pagal darbo sutartį sudaromos visiškai skirtingos sąlygos“, – komentavo V. Kunca.
Anot jo, naujame Valstybės tarnybos įstatyme neliko nuostatos apie šakines kolektyvines sutartis. Tačiau tai savaime nepanaikina iki jo įsigaliojimo pasirašytų sutarčių ir jų normų.
Taigi, „Sodros“ vadovybės atsisakymas jas taikyti yra neteisėtas ir neteisingas, jis skundžiamas teismui, o prireikus bus kreipiamasi ir į Konstitucinį Teismą.
Kaip taikyti įstatymą?
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis informavo, kad jo atstovaujama institucija yra gavusi Valstybės tarnybos departamento raštą, kuriame nurodoma, kad naujas įstatymas numato socialinę partnerystę tik nacionaliniu ir įstaigos lygiu, todėl šakos kolektyvinės sutartys nėra galimos.
Manydama, kad praėjusiais metais sudaryta šakos kolektyvinė sutartis yra teisėta ir galiojanti, „Sodra“ dėl jos galiojimo ir statuso kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), taip pat Vidaus reikalų ministerijas.
„SADM pateikė nuomonę dėl Darbo kodekso, nurodydama, kad sudaryti šakos kolektyvines sutartis įstaigose bei organizacijose, išlaikomose iš valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, galima ir jos būtų taikomos jų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad pagal galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą galimos valstybės tarnautojams skirtos kolektyvinių sutarčių rūšys – nacionalinė kolektyvinė sutartis ir įstaigos kolektyvinė sutartis, tad valstybės tarnautojų šakos kolektyvinės sutartys negali būti sudaromos“, – komentavo S. Jarmalis.
Taigi, anot jo, atsižvelgus į poziciją, kad šakos kolektyvinių sutarčių tarnautojai negali turėti, „Sodroje“ priimtas sprendimas valstybės tarnautojų atžvilgiu nevykdyti kolektyvinės sutarties nuostatų, kuriomis suteikiamos garantijos ir teisės, viršijančios teisės norminiuose aktuose tiesiogiai nustatytas teises ir garantijas.
Nepaisant to, „Sodroje“ darbuotojai skatinami ir išeitinės išmokos jiems mokamos Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka.
„Valstybės tarnautojams dėl jų statuso yra taikomos didesnės garantijos negu darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį“, – nurodė S. Jarmalis.
Į klausimą, kaip vertina „Sodros“ darbuotojų siekį gauti privalomas išmokas, SADM atsakė taip: „Šįkart susilaikysime nuo komentaro, nes tai dviejų šalių ginčas, kuris bus išspręstas darbo ginčų komisijoje, remiantis teisės aktais.“
Valstybės tarnybos departamentas į tv3.lt užklausią, kurioje taip prašoma įvertinti kilusį ginčą, pirmadienį nesureagavo.
Šiuo metu trylikoje „Sodros“ skyrių ir padalinių dirba 3,1 tūkst. darbuotojų. Vidutinis jų darbo užmokestis vyruoja nuo 1,3 tūkst. iki 1,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
