Jeigu jau įstojome į Europos Sąjungą, tai suvokime vieningo veikimo naudą, dėl kurios kartais tenka daryti kompromisus.
Ar buvimas Europos Sąjungoje mums reiškia tik galimybę į Lietuvą iš Vakarų siurbti pinigų srautus ir patiems iš Lietuvos nevaržomai keliauti į Vakarus? Gana dažnai išsiduodame nelaiką savęs tikrąja ES dalimi. Esama ir tokių nuomonių, kad ES apskritai mums reikalinga tik tiek, kad teikia ekonominę ir diplomatinę atsvarą Rusijos kėslams.
Beje, šiuo atžvilgiu Lisabonos sutartis mums buvo palanki, nes Lietuvos ir Lenkijos pastangomis sutartyje atsirado energetinio saugumo sąvoka ir energetinio solidarumo principas. Ar tai realiai būtų veiksminga, nelabai aišku. Gal iš to naudos būtų tik tiek, kiek iš santykių su Rusija punktų, dėl kurių Lietuva blokavo naujų ES derybų su Rusija pradžią. Nors čia Lietuva savo užsispyrimu tarsi laimėjo diplomatinę pergalę, greičiausiai šis laimėjimas bus tik popierinis – nei Rusija vykdys tuos reikalavimus, nei ES per daug ją dėl to spaus.
O taip yra iš dalies todėl, kad Lietuvos pozicija iš pat pradžių buvo silpna – dėl paprastos priežasties, kad šalis liko vieniša: nepavyko į šią kampaniją pasitelkti nė vienos kitos ES valstybės.
Apie Lisabonos sutarties naudingumą Europos Sąjungai ir Lietuvai šiame portale jau rašė Vytautas Rubavičius ir Vidmantas Valiušaitis. Sutarties priešininkai konkrečių argumentų pateikė mažai. Bene vienintelis bent kiek įtikinamas ne tik priešininkų, bet ir abejojančiųjų argumentas yra tas, kad būta per mažai diskusijų ir žmonės per mažai išmano, ką ta sutartis reiškia. Bet kai diskusijos prasideda, iš anos pusės girdime, tarkim, tokius priekaištus: Briuselio biurokratai, ignoruodami visuomenės nuomonę, didina savo galias. Bet iš tikrųjų Lisabonos sutartis kreipia priešinga linkme: didinamas ir valstybių parlamentų, ir Europos parlamento (t.y. renkamų institucijų) vaidmuo. Taip pat ir piliečių: numatyta 1 mln. ES piliečių iniciatyvos teisė teikiant teisės akto projektą. Iki šiol siūlymus dėl europinių teisės aktų galėjo teikti tik Europos Komisija.
Pagrindinis didesnės integracijos įrankis pagal Lisabonos sutartį būtų tas, kad atsirastų daugiau sričių, kurioms užtenka kvalifikacinės daugumos, t.y. nereikėtų vieningo balsavimo. Tačiau kvalifikacinės daugumos normos, lyginant su dabar galiojančia Nicos sutartimi, yra sugriežtintos: reikalaujama didesnio procento balsų. Be to, įvesta galimybė blokuoti projektą: tam užtenka keturių valstybių nepritarimo. Daug sričių palikta vieningo balsavimo principui, tarp jų – užsienio politika; tad ir įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Lietuva būtų galėjusi taip pat blokuoti derybas su Rusija.
Dar kiti baiminasi, kad Vakarų Europa mus privers įteisinti gėjų santuokas ir suteikti jiems įsivaikinimo teisę, bandys primesti pasaulietines normas religinėms organizacijoms, lieps liberalizuoti imigraciją iš trečiųjų šalių ir pan. Bet 61 straipsnis skelbia: „Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos.“ O Lisabonos sutarties 16c straipsnis ramina: „Sąjunga gerbia ir nepažeidžia valstybių narių bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių statuso, nustatyto pagal nacionalinę teisę.“
63 straipsnyje išdėstyti bendros imigracijos politikos principai (vieningoje geografinėje erdvėje tai natūralu), bet 63a 5 punktas patvirtina, kad kiekviena valstybė narė turi teisę pati nustatyti darbo ieškoti atvykstančių trečiųjų šalių piliečių priėmimo apimtis.
Klausimas tik toks, kada minėtosios sritys gali būti traktuojamos kitaip, t.y. prisikiriamos prie vieningų žmogaus teisių principų. Bet yra nemažai klausimų, kuriais Rytų Europos šalys turi panašią poziciją – tereikia ją suderinti ir veikti vieningai. O jeigu atsiranda tokių, tarkim, etinių arba strateginių principų, kurie reikalingi vienintelei Lietuvai, tai jau ne savo pagrįstos pozicijos gynimas, o provincialus užsispyrimas. Jeigu jau įstojome į Europos Sąjungą, tai suvokime vieningo veikimo naudą, dėl kurios kartais tenka daryti kompromisus.
Tai, kad airiai atmetė Lisabonos sutartį, apsunkins mūsų bendrą veiklą.
