Maisto kainos kyla. Prekybos tinklai, padedami valdžios, per ilgus metus išstūmė smulkiąją prekybą. Dabar politikai tinklams grasina kainų kontroliavimu.
Sąmokslo teorija
Prieš gerus metus su raudonomis vėliavomis ir reikalavimais kontroliuoti maisto kainas po gatves blaškėsi „Fronto“ atstovas Algirdas Paleckis su tuomet dar savo bendražygiu Audriumi Butkevičium. Jie rideno pilną karutį svogūnų.
Dabar jau partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Seime Valentinas Mazuronis pateikė Kainų įstatymo papildymus, pagal kuriuos mažmeninėje prekyboje antkainis negali būti didesnis nei 25 procentai. Siekiama, kad Seimas šį klausimą svarstytų skubos tvarka.
Iš aukščiausių tribūnų apie kainų nustatymą prabilo net ir dešinioji šalies valdžia. Iš pradžių, aišku, ieškoma kartelinių prekybininkų susitarimų. Konkurencijos tarybai (KT) „nuleista“ premjero Andriaus Kubiliaus užduotis ištirti, ar maisto produktai pastaruoju metu brangsta dėl verslininkų nesąžiningų veiksmų, ar tai lemia objektyvios priežastys – prastas derlius, didėjančios žaliavos kainos ir panašiai.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma „Balsas.lt savaitei“ sakė įtariąs, kad prekybos centrai susimokė prieš valdžią.
„Galima įtarti, kad tai yra net savotiškas kerštas valdantiesiems politikams. Juk būtent ši Vyriausybė ėmėsi riboti prekybos centrų tam tikrą savivalę, nustatė atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus ir tvarką, sumažino leistiną rinkos koncentravimo ribą, įvedė kai kurias kitas priemones, tad galbūt šitaip norimas sukelti nepasitenkinimą valdžia“, – tarsi pusiau juokaudamas sąmokslo teoriją dėstė J. Razma.
Tačiau TS-LKD lyderių pozicijos dėl galimo maisto prekių antkainių nustatymo įstatymais skiriasi. Seimo pirmininkė Irena Degutienė tokį sumanymą vertina skeptiškai, bet kategoriško „ne“ nesako. O J. Razma prisipažino linkstąs sumanymui pritarti.
Jo nuomone, projekto svarstymas parlamente galėtų judėti netgi sparčiau, jei prekybininkai nesureaguotų į perspėjimus. „Kitų priemonių arsenalą varžyti prekybos centrų tam tikrą savivaliavimą lyg ir išnaudojome. Žinoma, viską reikia daryti tariantis su ekspertais dėl galimų padarinių“, – kalbėjo J. Razma.
Jis pateikė pavyzdį, kad valstybės intervencija į vaistų kainodarą esą lėmė tam tikrą kainų kritimą ir parodė, jog iš principo reguliavimas yra įmanomas.
Paklaustas, kodėl tokioms, jau ne kartą siūlytoms, iniciatyvoms TS-LKD nepritardavo nei šios, nei praėjusio šaukimo Seime, J. Razma tesugebėjo pasiteisinti dėl nekokybiškų projektų.
Teoriškai galima, praktiškai – brangu
Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas nesistebi, kad ši tema niekaip neatvėsta. „Užkūrė dar ir prezidentė ugnį... Teoriškai taip padaryti galima, o praktiškai kontroliuoti bus labai sunku. Kontrolės sąnaudos, kurios irgi guls ant mokesčių mokėtojų pečių, gali būti didelės. Yra daugybė visokių būdų, kaip apeiti nustatytus procentus.
Gali būti „toleruojama“ didesnė kaina iš tiekėjo, procentą paverčiant litais ir pelnu kitaip, atsiskaitant kitais būdais. Galima prikurti tarpininkų net gamybos grandyje. Galima manipuliuoti kaitaliojant pakuotes ir panašiai. Gerokai efektyviau būtų didinti konkurenciją visuose segmentuose, pasiekiant, kad gamintojai galėtų pardavinėti prekes ir mažose parduotuvėlėse. Turime kelis stambius pieno perdirbėjus, keturis didelius prekybos tinklus. Jų skaidymas, leistinos koncentracijos mažinimas – efektyvesnis kelias, nors ir mažiau populiarus“, – sakė ekspertas.
J. Razma į tokį siūlymą tik liūdnai linguoja galva. „Gal valstybė ir galėtų ką nors padaryti. Galima įvesti tam tikrą progresyvų apmokestinimą pagal prekybos plotų dydį, bet tada susidurtume su teisėtais investuotojų lūkesčiais. Savivaldybės per detalųjį planavimą anksčiau galėjo, ir dabar gali, neįsileisti didelių prekybos tinklų. Šis kontroliavimas pagal įstatymus atiduotas jų žinion“, – aiškino jis.
Dar viena problema, kuri iškiltų primityviai pamėginus apriboti kelių ar keliolikos pavadinimų prekių kainos - prekybos tinklai atsigriebtų brangindami kitas. Tad reguliuoti reikia viską arba nieko.
Viskas atseit teisėta
Prekybos tinklai ir po vieną, ir visi kartu neigia kartelinius susitarimus ir kratosi tyčia didinantys antkainius. „Dar nuo vasaros pradžios ir žemės ūkio ministras, ir gamintojai sakė, kad dėl žaliavų kainų, gaisrų Rusijoje, potvynių Lenkijoje daug kas brangs. Pasaulinės rinkos turbūt susvyravo dėl grūdų kainų pakilimo, o mes, prekybininkai, savo ruožtu antkainių nekeitėme, nedidinome, kai kuriuos net sumažinome“, – tikino Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Marius Busilas.
Pieno perdirbėjai taip pat neigia kartelinius susitarimus ir numato kainų kilimą (daugiau apie tai – 16 puslapyje).
Kainos didėja ar mažėja?
Visuose mūsų valdžios lygmenyse klyksmas dėl kainų kilimo aidi tuo metu, kada oficialūs Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2009–2010 metais maisto kainos apskritai mažėjo.
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai nuo 2009 metų iki šio rugpjūčio buvo vidutiniškai 2,8 proc. pigesni negu per lyginamą 2008–2009 metų laikotarpį.
Ir vidutinė metinė infliacija nebuvo didelė – 0,8 procento. Toks suderintas vartotojų kainų indeksas 2010-ųjų rugpjūtį.
Maisto pigimas iš esmės nereiškia, kad nebrango tam tikros prekės. Pavyzdžiui, šį rugpjūtį vidutinė metinė alkoholio ir tabako gaminių kaina buvo 16,1 proc. didesnė negu pernai.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras svetainėje vic.lt kas savaitę skelbia duomenis apie maisto produktų mažmenines kainas, taip pat jų pokyčius per metus.
Aiškiai išsiskiria produktai, kurie per metus pabrango arba atpigo. Pavyzdžiui, brango grikiai, juoda duona, pienas, grietinė, sviestas, sūris. Pigo kiaulienos gaminiai, galvijiena, pieniškos dešros, vištienos ketvirčiai, broileriai.
Išskerdė karves
Premjeras A. Kubilius neseniai teigė nematąs objektyvių kainų kilimo priežasčių. O tam tikrų produktų kainų mažėjimu jis irgi nesidomi. Jeigu pasidomėtų, ką skelbia Statistikos departamentas, nesunkiai sudėliotų tokią schemą.
Dėl krizės didėjant emigracijai, smunkant pasiliekančių Lietuvoje piliečių perkamajai galiai, mažėjant prekybos apyvartai, išliekant žemoms supirkimo kainoms didėjo maisto produktų eksportas. Dalis pieninių galvijų buvo išskersta, todėl mėsos mažmeninės kainos buvo stabilios arba mažėjo, tačiau atsirado pieno produktų deficitas, ir jų kainos pakilo.
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius portalui balsas.lt pasakojo, kad pastarąjį maisto produktų kainų šuolį lėmė prastas derlius ir didėjanti paklausa: „Nežmoniški kiekiai karvių buvo skerdžiami pernai, o dabar padėtis tokia, kad yra paklausa, o pasiūlos neliko.“
Svarbu „atsižymėti“
Mūsų politikų požiūris į kainų kilimą grindžiamas ne ekonomika, bet politiniu išskaičiavimu. Yra paprastesnis paaiškinimas, kodėl TS-LKD ėmė keisti savo poziciją dėl nepaprastąja padėtimi ar brandžiu socializmu atsiduodančio V. Mazuronio sumanymo.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė – labai populiari. Viena liaudies meilės jai priežasčių labai paprasta: kaip ir jos buvęs a. a. mokytojas Algirdas Mykolas Brazauskas, ji jaučia, kas labiausiai patinka tautai, tad pateikia tai kaip savo sumanymą, nors anksčiau tam ir nepritarė.
Dabar prezidentė pareiškė, kad neleis skriausti vartotojų ir galbūt inicijuos maisto prekių prekybos antkainių reguliavimą. „Kai kitaip susikalbėti nepavyksta, nėra geros valios ir supratimo, tuomet gali tekti griebtis įstatymo“, – sakė D. Grybauskaitė.
O Lietuvos politinės mados dabar tokios, kad prezidentės viešai išsakytai nuomonei prieštarauti drįsta nebent Arūnas Valinskas. Kiti tyli.
Sumanymą reguliuoti antkainius įregistravus Seime 2008 metų liepą, tuomet opozicijoje buvusios TS-LKD lyderis A. Kubilius portalui balsas.lt sakė, kad rinkos ekonomikoje tokie ribojimai visada atrodo įtartinai, ir padariniai gali būti visiškai priešingi tam, ko tokiais gerais norais siekiama.
„Reikia išsiaiškinti problemų priežastis ir tik tada ieškoti sprendimų, o ne aklai mojuoti kirviais“, – tuomet kalbėjo jis.
Neaišku, ar per dvejus metus, kuriuos buvo valdžioje, A. Kubilius spėjo išsiaiškinti visas kainų kilimo priežastis. Žinoma tik tiek, kad galbūt jis ir pasirinks antkainių reguliavimo kelią. O jeigu nepasirinks – svarbu pritarti šalies vadovei.
Svarbu parodyti, kad esi su prezidente ir „alkstančia liaudimi“, o ne su turtuoliais ir oligarchais.
TIK FAKTAI
Antkainiai. Konkurencijos tarybos duomenimis, 2,5 proc. riebumo pienui 2008 metų paskutinį ketvirtį buvo taikomas 17–18 proc. antkainis, šių metų liepą – jau 31 procento. Kvietinių miltų pelno marža padidėjo nuo 23 iki 43 procentų, „Tilsit“ tipo sūrio – nuo 14 iki 21 procentų.
Prekybos apyvartos mažėjimas. Pasak Statistikos departamento, maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis (be pridėtinės vertės mokesčio) šiemet rugpjūtį sumažėjo 11,5 proc., palyginus per pernykščiu rugpjūčiu.
Kas brango ir pigo per metus. Suapvalinus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro spalio 1 dienos duomenis, absoliučios brangimo čempionės yra grikių kruopos. Jų kaina pašoko 152,3 procento. Cukrus per metus atpigo 6,4 procento. Juoda duona brango 9,6 proc., batonas atpigo 5,7 procento.
Per metus brango ir pieno produktai: įvairaus riebumo pienas – iki 30,5 proc., kefyras – 14 procentų. Įvairaus riebumo grietinė – iki 30 proc., sviestas – 24 proc., sūris – iki 13,7 procento.
Pigo: kiaulienos gaminiai – iki 12,3 proc., galvijiena (išskyrus maltą jautieną) – iki 18 proc., pieniškos dešros – 9 procentais. Vištienos ketvirčiai – iki 15 proc., broileriai – iki 9,3 procento.
Arūnas Brazauskas
Tomas Čyvas
Giedrius Krušnauskas
