Aukščiausiu lygiu užvirusioje kovoje dėl atleistų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnų pastarosiomis savaitėmis populiariausiu šio skandalo sinonimu tapo liaudies melo detektoriumi vadinamasis poligrafas. „Ekonomika.lt“ domėjosi, ar šis bejausmis kompiuterinis įrenginys gali išsklaidyti abejones.
Praėjusią savaitę Seimo Antikorupcijos posėdyje liudijo melo atpažinimo žinovė, Vilniaus universiteto dėstytoja Kristina Vanagaitė. Susirinkusiems žiniasklaidos atstovams ji pareiškė: „Poligrafo patikimumas gali siekti iki 90 proc., bet tai labai priklauso nuo procedūros, kokie žmonės darė, kaip visa tai atlikta. Daugelyje užsienio šalių poligrafu gauti duomenys laikomi orientaciniais – kad sumažintų įtariamųjų skaičių, kad būtų sužinota papildomos informacijos. Tačiau tai nenaudojama kaip neginčijamas kaltės įrodymas.”
O iš FNTT vadovų pareigų atleistų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atveju pagrindine jų aukštų postų praradimo priežastimi iki šiol laikoma tai, kad abu pareigūnai neva neatlaikė poligrafo testo.
Tokiu banditams per apklausas praverti burnas naudojamu prietaisu bandyta išgauti, ar aukšti pareigūnai išties galėjo nutekinti informaciją vieno plačiai žinomo dienraščio žurnalistams apie planuojamą banko „Snoras“ nacionalizavimą.
Sėkmingas tyrimas – profesionalo rankose
Sostinėje veikianti bendrovė „Liedet“ jau kurį laiką savo klientus aprūpina įvairaus sudėtingumo testais melo detektoriumi naudojant poligrafinių apklausų metodikas. Tarp tokių – ir neištikimybės šeimose ar alkoholio, narkotikų, lošimų priklausomybių atskleidimas.
Šios bendrovės vadovas Arūnas Valančius sakė, kad melo detektorius – vienintelis būdas sužinoti, kas yra kas. Tiesa, pašnekovas pridūrė: su sąlyga, kad tyrimą atlieka profesionalas.
„Mūsų įmonė atlieka tik tyrimus lygmeninės balso analizės būdu, nors aš turiu ir poligrafologo kvalifikaciją, tačiau tyrimų poligrafu privačiai mūsų šalyje atlikti neleidžia įstatymas, – „Ekonomika.lt” pasakojo bendrovės direktorius A. Valančius. – Kai kurios įmonės melo detektorius naudoja kaip prevencinę priemonę nuo vagysčių, informacijos nutekinimo, vidaus taisyklių pažeidimų ar periodiškai tikrindami personalą. Dažniausiai tokie metodai taikomi kas metus. Taip pat priimant naujus darbuotojus.“
Vadovai paranojikai
Pasiteiravus, ar privataus verslo struktūrose nepasitaiko paranojos apsėstų vadovų ir akcininkų, kurie kaskart suabejoję kolegų ar verslo partnerių patikimimu griebiasi melo detektorių, A. Valančius atsakė: „Iš mūsų įmonės perkama tik paslauga. Dažniausiai tiriamos vagystės, lojalumas, asmeniniai klausimai. Žinoma, pasitaiko ir paranojiškų atvejų, tačiau jų – absoliuti mažuma.“
Kalbėdamas apie šio prietaiso patikimumą A. Valančius pareiškė, kad viskas priklauso nuo specialisto, dirbančio su poligrafu ir tiriamuoju asmeniu.
Anot jo, šiuo metu poligrafo specialistų daugelyje šalių yra žymiai mažiau nei prigaminta ir taikoma melagystėms ištirti skirtų prietaisų.
„Profesionalui tokie dalykai kaip jaudulys neturi įtakos, – kalbėjo „Liedet“ vadovas A. Valančius. – Naudojamos metodikos, įvertinančios tiriamojo emocinę būklę („foną“), tad poligrafologui susitvarkyti su šia problema yra viena iš lengviausių užduočių per tyrimą.“
Pašnekovo teigimu, patikimumo ar lojalumo testuose žymiai svarbesnis yra tinkamas pokalbis su tiriamuoju, kai turi būti pašalinami kitokie klausimo interpretavimai, taip pat įmanomos su klausimu susijusios asociacijos. Pavyzdžiui, klausiant apie narkotinių medžiagų vartojimą tiriamasis gali reaguoti, net jei bendradarbis, kaimynas ar šeimos narys turi šių problemų, ir pan.
Poligrafas įveikė žudiką
„Ekonomika.lt“ primena plačiai nuskambėjusį atvejį, kai melo detektoriaus išvados buvo nepalankios pagrindiniam kriminalinės bylos kaltininkui.
2007-ųjų rugsėjo 17-ąją Pakruojo rajone, Žvirbloniuose, įvykdytas kruvinas nusikaltimas galutinai ištirtas teisėsaugininkams pasitelkus melo detektorių.
Galima sakyti, kad šios bylos tyrimo peripetijos pateko į Lietuvos kriminalinę istoriją, nes jos aprašytos net Krokuvos universiteto kolegijos leidinyje, kuriame rašoma apie sėkmingiausius tyrimus melo detektoriumi. Ištyrę šią žmogžudystės istoriją Šiaulių kriminalistai vėliau buvo apdovanoti kaip geriausi metų sekliai.
Mįslingai dingus 30 metų verslininkui Pauliui Mickeliūnui po kelių dienų Šiaulių centre netoli vieno viešbučio buvo aptiktas vyrui priklausantis autobusiukas atrakintomis durelėmis.
Sekliai nustatė, kad šia transporto priemone prieš dingdamas P. Mickeliūnas atvyko iš Švedijos, ten jis uždarbiavo. Grįždamas į gimtinę vyras su vienu žmogumi šnekučiuodamasis apie tolesnes savo plėtojamo verslo perspektyvas netikėtai prisiminė seną skolininką – bičiulį Vytautą Urboną.
Praėjus kuriam laikui kriminalistų tardomas V. Urbonas pripažino iš tikrųjų P. Mickeliūnui esąs skolingas, tačiau menką sumą – vos 3 000 litų. Taip pat pasakojo lemtingą dieną P. Mickeliūną pavėžėjęs iki pietinėje miesto dalyje esančios degalinės ir ten paleidęs.
Nuo tos akimirkos jo niekas daugiau nematė.
Susijaudino išgirdęs apie ginklą
Neapsikentęs kriminalistų apklausų, per kurias buvo keliamos įvairios P. Mickeliūno dingimo versijos, dažnai pateikiamų nepatogių klausimų, V. Urbonas sutiko pasitikrinti poligrafu.
„Ar žinote, kokiu būdu nužudytas Paulius?” – paklausė operatorius ir ėmė vardyti galimus atsakymo būdus: pakartas, nunuodytas, sumuštas.
Vos tyrėjui ištarus apie šaunamąjį ginklą, kuris galėjo būti panaudotas šiame nusikaltime, poligrafo piešiama kreivė smarkiai virptelėjo aukštyn. Iš viso V. Urbonui buvo pateikta 12 klausimų.
Baigę apklausą kriminalistai žinojo tokius detektoriumi gautus atsakymus: P. Mickeliūnas nušautas Pailių kaime. Aukos lavonas sudegintas ir užkastas.
Pralaimėjęs dvikovą su melo detektoriumi V. Urbonas palūžo ir prisipažino nužudęs seną bičiulį. Jis parodė vietą pievoje netoli savo namų Pailiuose, kur atsiviliojęs P. Mickeliūną nušovė iš legaliai turimo savo pistoleto. Jis atskleidė ir vietą, kur užkasė lavoną.
P. Mickeliūnui žudikas nepagailėjo 5 kulkų, net kontrolinio šūvio į galvą.
Pagrindinis žmogžudystės motyvas – nenoras senam draugui grąžinti skolos.
Dėl įvykdyto kraupaus nusikaltimo Šiaulių teisėjai V. Urbonui atseikėjo 12 metų nelaisvės.
FAKTAI: Melagių paieškos
Senovėje melagius arba prisidirbusius asmenis demaskuodavo šmaikščiais būdais. Pavyzdžiui, Afrikoje žmonės perduodavo vienas kitam kiaušinį. Tas, kuris sudaužydavo, buvo laikomas kaltu. O štai senovės Kinijoje nusikaltėlis į burną įsidėdavo saują ryžių – jei jie sušlapdavo, buvo laikoma, kad asmuo nekaltas.
Įvairiuose šaltiniuose nurodomas nevienodas poligrafo patikimumo lygis – nuo 70 iki 90 proc.
Kai kurie mokslininkai abejoja poligrafo patikimumu, tačiau jis vis dar plačiai naudojamas įvairiose šalyse, ypač JAV – ten jis taikomas ne tik specialiųjų tarnybų, bet ir privataus verslo atstovų.
Pirmasis melo detektorius į Lietuvą atvežtas 1992 metais. Jį į mūsų šalį nelegaliai atgabeno Amerikos lietuviai.
Iki šiol veikiantis senasis melo detektorius jau nebenaudojamas – jį pakeitė kompiuteris.
Viena naujausių ir veiksmingiausių poligrafo alternatyvų – magnetinis rezonansas, kai stebimas tam tikrų žmogaus smegenyse esančių melo zonų aktyvumas. Kalbama, kad jo patikimumas siekia 90–93 proc.
