Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. beveik pusės visų namų ūkių pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos. Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo ribos – 8,3 proc., tarp bedarbių – 62,6 proc., tarp senatvės pensininkų – 22 proc. asmenų.
„Skurdo mažinimas nėra vien tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos problema. Reikia kompleksinės strategijos. Jeigu yra ilgalaikiai bedarbiai, tai reikia pasižiūrėti, ar jiems reikia ir psichosocialinių paslaugų, nes jau iki tada žmogus praradęs viltį. Reikia ne vien tik darbo, reikia pažiūrėti, ar jis turi kvalifikacijos kažkokį darbą dirbti, kur jį iš skurdo ištrauks. Prisiminkime, kad 8 proc. dirbančių žmonių gyvena skurde“, - laidoje „Atviras pokalbis“ teigė S. Kondratienė.
Anot pašnekovės, visi stengiasi mažinti skurdą, tačiau gerų norų neužtenka, reikia rezultato, o rezultatas juda labai pamažu. Vis dėlto, kaip teigė S. Kondratienė, skurdas būtų daug didesnis, jeigu nebūtų socialinių pašalpų, paramos ir neveiktų socialinė sistema.
Seimo narys Rimantas Dagys taip pat pritarė, kad skurdo mažinimas nėra vien tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos problema.
„Dažnai sprendžiant šitas problemas yra suvedama, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per socialinę politiką gali sumažinti skurdo lygį. Socialinė politika yra pagalbos politika. <...> Mažinant skurdą reikia išeiti iš socialinės politikos. Tai yra ekonomikos skatinimo politika, mokestinė politika – tai yra pagrindiniai dalykai. Be šito socialinė politika nieko neišspręs. Ji priešingai stigmatizuoja tą aplinką. Padaro dalį žmonių iš pašalpų gyvenančius. Viena ji nieko neišspręs“, - kalbėjo parlamentaras.
